Darbai nebuvo vykdomi
Minėtos teritorijos pirmiausia turėjo būti detaliai suplanuotos, po to nutiestos žvyruotos gatvės, atvesta elektra ir tik tada žemė grąžinta savininkams. Realybėje viskas padaryta priešingai – detalus kvartalų planavimas atliktas, žemės sklypų suteikimas taip pat atliktas, bet būtinos komunikacijos neatvestos, motyvuojant, kad nėra lėšų ir iš viso savivaldybei nepriklauso atvesti jokių komunikacijų. Negana to, Naujasis medelynas, esantis pelkėtoje vietoje, baigia užpelkėti ir ištisus metus dirvožemio paviršiuje tyvuliuoja vanduo. Teritorija prie Garažų gatvės yra iš visų pusių apjuosta giliais melioracijos grioviais, kurie nėra kanalizuoti, tad žmonės, tikrąja tų žodžių prasme, negali įkelti kojos į savo žemę. Šioje teritorijoje taip pat nėra žvyruotų gatvių ir elektros.
Pagal 1997 gruodžio 3 dienos Vyriausybės nutarimą Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo nutiesti žvyruotus kelius bei atvesti elektrą ir tik tada suteikti piliečiams sklypus. „Tačiau tik atlikus detaliuosius planus, žmonėms iš karto buvo gražintos žemės, o gatvių ir elektros nėra iki šios dienos“, – sako žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus (LŽSS ŠS) atstovas Evaldas Danilovas. „Vyriausybės nutarimas nurodo, kad jeigu sklypai yra suteikti iki tol, kol nėra nutiestos gatvės ir atvesta elektra, šias procedūras privalo atlikti savivaldybės iš savo biudžeto lėšų, po sklypų suteikimo“, – tęsia jis.
Taryba pakeitė sprendimą
Ar dėl neapdairumo ar tyčia norint atsikratyti 1997 metais prisiimtos atsakomybės, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2010 m. kovo 25 d. sprendimu dėl teritorijos tarp Aukštabalio, Garažų ir Baltų gatvių Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo nustatė, kad detaliajame plane nekilnojamojo turto turintys Šiaulių miesto gyventojai inžinerinius darbus – elektros tinklų, susisiekimo komunikacijų, reikalingus sklypų funkcionavimui įsirengia savo lėšomis. Tačiau, kaip teigia J.Novogreckis, tai prieštarauja 1994 metų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, kuriame nurodoma, kad Savivaldybei priklauso atlikti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, tiesimą ir taisymą bei saugaus eismo organizavimą. Anot Vyriausybės atstovo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, galiojęs nuo 1997 iki 2000 metų, numato, kad miesto savivaldybė iki 1999 m. sausio 1 d. biudžeto lėšomis turėjo parengti miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus) ir Vyriausybės nustatyta tvarka šias teritorijas įrengti. „Inžinerinę įrangą, vadovaujantis nutarimu, sudaro nutiestos, suprofiliuotos, žvyruotos gatvės, nutiestos elektros tiekimo linijos“, – sako J.Novogreckis. „Nutarimas taip pat aiškiai nurodo, kad teritorijų inžinerinės įrangos ir detaliųjų planų rengimo darbai finansuojami iš savivaldybių biudžetų lėšų“, – tęsia jis. Taigi tampa aišku, kad vadovaujantis šiuo nutarimu, Savivaldybės turėjo iki 1999 m. sausio 1 d. ne tik parengti teritorijų detaliuosius planus, bet ir atlikti nurodytos inžinerinės įrangos darbus, ir tada jau neatlygintinai perduoti piliečių nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestų teritorijose.
Teritorijų įrengimo plano nebeliko
Kaip toliau pasakoja J. Novogreckis, minėto įstatymo nuostatos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Seimui 2000 m. birželio 27d. priėmus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Taigi nuo 2000 m. liepos 12 d. įsigaliojo naujos Įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kurios nurodė, kad „Savivaldos institucijos iki 2001 m. savo biudžeto lėšomis parengia miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus.“ Vyriausybės atstovas pastebi, kad naujajame įstatyme nebeliko nuostatos apie teritorijų įrengimą.
Įstatymas keitėsi, bet nepasikeitė
Nors ir buvo bandoma atsikratyti inžinerinių darbų prievolės, J. Novogreckis įžvelgia paliktą spragą. „Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors aukščiau minėtų įstatymų nuostatos buvo keistos keletą kartų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas, dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos, nebuvo pakeistas“, – dėsto Vyriausybės atstovas. Dabar kyla klausimas, ar Savivaldybėms po 1999 m. sausio 1 d. liko prievolė atlikti inžinerinės įrangos darbus, juos finansuojant iš savivaldybės biudžeto lėšų?
Kreipėsi į Savivaldybę
J. Novogreckis tikina, kad dėl įstatymo kaitos bei dėl to kilusių neaiškumų jau yra kreiptasi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją. Taip pat buvo kreiptasi į Šiaulių miesto Savivaldybę. Vyriausybės atstovo tarnyba sulaukė atsako iš Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus, kuriame dėstoma: „Žvyruotos gatvės Šiaulių mieste rengiamos vadovaujantis Žvyruotų gatvių nutiesimo Šiaulių miesto individualios statybos kvartaluose 2008 m. programa, patvirtinta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T – 50.“ Kaip informuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, dėl lėšų trūkumo nebuvo vykdomi tiek žvyruotų gatvių įrengimo, tiek elektros pastočių įrengimo darbai. Be to, pasak V. Damulevičiaus Šiaulių miesto savivaldybės administracija kovo arba balandžio mėnesį teiks Šiaulių miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą, kuriuo bus rengiamas Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. Jei Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtins sprendimą, bus rengiamas minėtas planas, kuriame bus nustatyti prioritetai paviršinių nuotekų tvarkymo darbams Šiaulių mieste.
Primename, kad Miesto ūkio ir plėtros komiteto posėdyje Šiaulių miesto Tarybos narys A. Visockas pasiūlė laikinai išspręsti šią problemą, žmones atleidžiant nuo žemės mokesčio. „Bent taip būtų pajudama iš mirties taško“, – teigė jis. Komiteto nariai, suprasdami situacijos rimtumą, vienbalsiai pažadėjo sudaryti darbo grupę šiai problemai įvertinti ir priimti atitinkamus sprendimus.