Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kad tvarka, pagal kurią valstybė atsilygina iš gyventojų miestuose išpirkdama žemę, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad turi būti laikomasi teisingo atlyginimo už valstybės išperkamą turto principo, tačiau nutarime taip pat sakoma, kad ribotos finansinės valstybės galimybės lėmė tai, kad pati valstybė nustatė išperkamos žemės kainą.
K.Mozerio teigimu, ir politikai, ir apžvalgininkai pripažino, kad 20 metų Lietuvoje vykusi žemės reforma buvo labiausiai nevykusi. Tad žemės savininkai tikėjosi, jog Konstitucinio Teismo sprendimas bent kiek sumažins dėl reformos patirtą žalą. „Įstatymai aiškiai numato – jeigu paimamas toks turtas, atlyginimas turi būti teisingas ir kitas suteikiamas turtas turi būti lygiavertis“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ pabrėžia sąjungos pirmininko pavaduotojas.
Pašnekovo įsitikinimu, valstybei dabar atitenka turtas, kuriuo ji disponuos: arba parduos, arba išnuomos, arba ims mokesčius. K. Mozeris iškart pateikia pavyzdį: žemės savininkui valstybė vieną hektarą grąžino, kito – ne. Ir šių metų žemės mokestis buvo didesnis nei kompensacija. Tad ar 400–500 kartų mažesnė, nei priklauso, kompensacija yra teisinga, klausia sąjungos atstovas. „Ribotos finansinės valstybės galimybės nėra pretekstas nevykdyti įsipareigojimų. Taip numato ir tarptautinė teisė“, – pabrėžia jis.
Taip pat K.Mozeris sako, kad 20 mlrd. litų, kuriuos valstybė tariamai turėtų sumokėti žemės savininkams, yra išgalvota suma. „Mes visokiais būdais bandėme gauti iš Žemės ūkio ministerijos konkrečius apskaičiavimus pagal sklypus ir kt. Niekas tokių skaičiavimų nedarė. Pasakė – čia labai daug ir mes negalime vykdyti“, – teigia jis.
Ribotos finansinės valstybės galimybės nėra pretekstas nevykdyti įsipareigojimų. Taip numato ir tarptautinė teisė.
Tačiau žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Gricius tikina, kad „tikrai buvo skaičiuojama“, suma susidarytų panaši, tik nėra šimtaprocentinių skaičiavimų. „Tai apytikslė suma, nes tiksliai suskaičiuoti šiandien labai sudėtinga ir tai daug administracinių resursų reikalaujantis procesas“, – tvirtina jis. Taip pat A.Gricius pripažįsta, kad „žemės ūkio reforma buvo vykdoma su tam tikromis klaidomis“.
Anot K.Mozerio, Žemės savininkų sąjunga, remdamasi Lenkijos, Latvijos, Estijos pavyzdžiu, siūlė kompromisą – išmokas paskirstyti ne per vienus metus, o per kelerius, dešimt, dvidešimt metų. „Be jokios abejonės, iš karto išmokėti net ne dvidešimt, o kelis milijardus valstybei būtų nepakeliama“, – sako jis.
A.Gricius sutinka, kad toks atlyginimas būtų buvęs sąžiningesnis, tačiau dabar pakitusi ir tos žemės paskirtis, ir kaina. „Antra, ne Lietuvos Respublika nacionalizavo šią žemę. Ją nacionalizavo sovietų valdžia. Tai ne nepriklausomos Lietuvos valstybės kaltė, kad žemė buvo atimta iš teisėtų savininkų“, – įsitikinęs ministerijos darbuotojas.
K.Mozerio teigimu, sudėtingiausia situacija Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. „Šiuo metu dar išlikęs kitas netikras kompensavimo būdas ne pinigais – tai sklypas individualaus namo statybai. Jo šiuo metu Vilniuje laukia daugiau nei 4 tūkst. žmonių, Kaune – apie 3 tūkst. Šiais metais toks sklypas nebuvo skirtas nė vienas. Mes apskaičiavome, kad tokiais tempais žmonės jį gaus maždaug po 200 metų“, – stebisi sąjungos atstovas.
Taip pat pašnekovas neslepia, kad į Strasbūrą daugelis žemės savininkų nesikreips. „Egzistuoja tokia galimybė, bet kiekvienas žmogus tai turės daryti individualiai. Dauguma šitų savininkų yra senyvo amžiaus, jie tiesiog nebesugebės apsiginti. Vienas kitas apsigins. Kiti vėl bus nuskriausti – jų žemė bus nacionalizuota antrą kartą“, – teismo sprendimą komentuoja K.Mozeris.
