Praėjusių metų gruodžio 17-ąją Seimas balsų dauguma per pateikimą pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma leisti kaimo turizmo sodybas turintiems ūkininkams gaminti naminę degtinę.
Vyriausybės paprašyta įvertinti šias pataisas, preliminarią išvadą jau parengė ŽŪM.
ŽŪM pasisako už tai, kad naminės degtinės ir kitų ne stipresnių kaip 65 laipsnių tradicinių gėrimų gamyba bei vartojimas būtų įteisinti.
Tokių alkoholinių gėrimų gamybos, laikymo ir vartojimo teisę turėtų ūkininkai, kurių ūkis registruotas Lietuvos ūkininkų ūkių registre ir kurie sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.
Gamyba ir prekyba – tik savo ūkyje
Visgi Seime svarstomas naminės degtinės legalizavimo pataisas ŽŪM siūlo šiek tiek pataisyti.
Pasak ministerijos, tradicinius alkoholinius gėrimus gaminančiam ūkininkui juos turėtų būti leista gaminti ir parduoti tik savo ūkyje ir tik tame ūkyje esančiose ir ūkininkui priklausiančiose ar kitomis teisėmis valdomose patalpose.
„Įvertinus tai, kad iš 293 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, ūkininkų yra tik 72, nenumatomi dideli gamybos mastai“, – rašoma nutarimo projekte.
Nenumatomi dideli gamybos mastai.
Taip pat, ministerijos teigimu, ūkininkams per kalendorinius metus turėtų būti leista pagaminti ir parduoti ne daugiau kaip 1 000 litrų ne stipresnių kaip 65 laipsnių alkoholinių gėrimų, ūkininkai turėtų sudaryti sutartis su laboratorijomis ir tikrinti savo gaminamų gėrimų saugą ir kokybę.
Siūlo numatyti kontrolės mechanizmą
ŽŪM vertinimu, reikėtų taisyti ir alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką ir įtraukti nuostatas ūkininkų pagamintų produktų atžvilgiu.
„Siekiant išvengti nepagrįsto administracinės naštos didinimo, siūlyti nustatyti, kad ūkininkams išduota alkoholinių gėrimų gamybos licencija taip pat suteiktų teisę ir mažmeninei prekybai šiais gėrimais“, – rašoma nutarimo projekte.
Taip pat pataisose siūloma numatyti ūkininkų gaminamų alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos kontrolės mechanizmą, įvardyti už tai atsakingas institucijas, siūloma tikslinti ir pataisų nuostatas dėl naminių gėrimų pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų.
Pasak ŽŪM, atsižvelgiant į tai, kad siekiama reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, susijusius su naminių alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, reikėtų atlikti pataisų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
Ragina vertinti, kaip tai paveiks visuomenės sveikatą
„Siūlymas leisti ūkininkams gaminti ir parduoti alkoholinius gėrimus savo ūkyje ir tame ūkyje esančiose ir ūkininkui priklausančiose patalpose padidintų alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą bei turėtų neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Todėl siūloma atlikti planuojamos vykdyti naminių alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą“, – taip pat pažymima parengtoje išvadoje.
Siūloma, kad Seime svarstomi pakeitimai dėl naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų legalizavimo įsigaliotų vėliau – ne šių metų liepos 1-ąją, o lapkričio 1-ąją.
ŽŪM parengtam nutarimo projektui dar turės pritarti Vyriausybė, po to pataisas toliau galės svarstyti Seimas.
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, susijusius su naminių alkoholinių gėrimų gamyba, registravo 21-as įvairioms valdančiųjų ir opozicinėms frakcijoms priklausantis parlamentaras.
Tikisi, kad bus daugiau turistų, darbo vietų
Anot jų, legalizavus naminukę, būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą, atsirastų galimybė perdirbti šalyje užaugintus perteklinius rugius ir uogas, medų, būtų sukuriama daugiau darbo vietų kaimo turizmo sodybose.
Pataisų iniciatoriai sako, kad dėl neįteisintos naminės degtinės gamybos blogėja kriminogeninė situacija. Jų duomenimis, pernai už naminukės gamybą policija įvairias bausmes skyrė 138 žmonėms.
Pataisų kritikai teigia, kad siūlymas legalizuoti naminės degtinės ir kitų panašių gėrimų gamybą nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.
Be to, tai esą gali prisidėti prie rinkos iškraipymų ir sunkiai kontroliuojamo etilo alkoholio produktų gamybos bei prekybos proceso Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo.
