Seimui pateiktuose atsakymuose ministras teigia jaučiantis pareigą likti poste ir tęsti pradėtus darbus bei tikina, jog padėti geri pamatai žemės ūkio pertvarkai ir klestėjimui, o tai turėtų sustiprinti jo konkurencingumą.
„Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau jūsų termino visai šiai kadencijai (...) Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus“, – rašoma ministro atsakyme į interpeliacijos iniciatorių klausimus.
Ministras, be kita ko, teigia, kad žemdirbiams nuogąstaujant dėl naujos pasėlių deklaravimo tvarkos stengiamasi, jog procesas vyktų sklandžiai, o kliūtys būtų šalinamos nedelsiant. Tam, anot jo, rengtasi ne vieną mėnesį, numatyta ir palengvinimų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra pripažinusi, kad K.Navicko likimas gali priklausyti nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės.
Ne pirmą kartą jam rengiamą interpeliaciją K.Navickas sieja su „daugelį kadencijų nejudintomis žemės ūkio sistemos pertvarkomis ir skaidrinimu“.
Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai. Išklausius ministro atsakymus Seime, bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys pritarti arba nepritarti atsakymams – jeigu jie bus pripažinti nepatenkinamais, vyks slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.
Už tai, kad ministras būtų atleistas iš pareigų, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
Opozicija K.Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Ji surengta ne pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.
