„Aš savo atsakomybės nematau, nes tuo metu nedirbau“, – BNS antradienį sakė ministrė.
Ji taip pat teigė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pati ėmėsi veiksmų dėl tų Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vykdytų pirkimų, kreipdamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, anot jos, leido juos tęsti.
V.Baltraitienė teigė, jog kol kas nėra priimti sprendimai, iš kur bus ieškoma lėšų grąžinti ES paramą, tačiau užsimena, kad tie pinigai gali būti išieškomi iš „kaltų asmenų“.
Kilus vadinamajam „auksinių miltų“ skandalui, šių metų sausio pabaigoje iš pareigų pasitraukė Rinkos reguliavimo agentūros vadovė Aldona Miliuvienė, vasarį atsistatydino ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.
Balandžio 8 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) nusprendė, kad Rinkos reguliavimo agentūra jai turės grąžinti 214 tūkst. eurų ES paramos dėl netinkamai pirktų grūdinių produktų. Iš viso Rinkos reguliavimo agentūra EFA turės grąžinti 546 tūkst. eurų ES paramos, nes kovo mėnesį taip pat pareikalauta grąžinti 332 tūkst. dėl netinkamai pirktų maisto produktų. Sprendimą susigrąžinti lėšas ESFA priėmė remdamasi išvada, jog grūdinių produktų pirkimas prieštaravo įstatymams.
Pasak ESFA direktoriaus pavaduotojos Audronės Ališauskienės, šiuo metu tiriamas dar vienas Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros pirkimas.
Žemės ūkio ministerijos prašymu rinkos tyrimą atlikęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas nustatė, kad miltai nepasiturintiems buvo pirkti per brangiai. Kiek anksčiau Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad 2011-2015 metais organizuotuose pirkimuose miltai buvo pirkti vidutine 485 eurų už toną kaina, o Rinkos reguliavimo agentūra miltus pirko brangiausiai – už 732 eurus už toną.
Anot Žemės ūkio ministerijos, rinkos kainų tyrimas parodė, kad miltų, miežinių kruopų, greito paruošimo kviečių košių, konservuotų pupelių, makaronų kainos viršijo didmeninę rinkos kainą, tuo metu viešumoje keliamos abejonės dėl aliejaus, avižų košių, saldinto sutirštinto pieno ir kiaulienos konservų nepasitvirtino, nes jų kaina buvo žemesnė už didmeninę rinkos kainą.
Instituto skaičiavimais, bendrai maisto pirkimas nepasiturintiesiems galėjo viršyti 13 proc., bet pažymima, kad produktai nepasiturintiesiems yra specifiniai, jiems reikalingos specialios pakuotės, žymėjimas, todėl jų kaina gali būti aukštesnė, negu rinkos kaina.
Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims, Lietuvai 2014–2020 metams skyrė 76,5 mln. eurų. Maisto produktų krepšelį sudaro kvietiniai miltai, cukrus, aliejus, makaronai, ryžiai, grikiai, kruopos, mėsos konservai, sausi pusryčiai.
