Žemės valandos ambasadorius Lietuvoje, prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad gamtosaugos akcijos turi kuo plačiau pasklisti visuomenėje: „Požiūris į aplinkos problemas visada buvo ir išliks bendrosios kultūros dalis ir tikros, o ne deklaruojamos valstybės pažangos atspindys. Pažvelkime į pasaulio pavyzdžius: vienos šalys skiria reikiamą dėmesį gamtosaugai, kitos laiko aplinką tik nemokamų resursų šaltiniu, kuriuo reikia kuo plačiau naudotis. Lietuvos garbės reikalas pasirinkti deramą poziciją šiuo klausimu ir nelikti vien gamtos išteklių vartotoja“.
Užgesus Rotušės šviesoms, aikštėje buvo įžiebtos žvakutės, iš kurių ant grindinio sudėliotas skaičius „60“, simbolizuojantis žemės atokvėpio minutes.
Į šią viešąją akciją kvietė Lietuvos jaunimo reikalų taryba (LiJOT) ir „Ekoinstitutas“.
„Tai savanoriška akcija, prie kurios kviečiame prisijungti kiekvieną. Deganti žvakutė – tarsi kiekvieno asmeninės atsakomybės už savo kasdienius veiksmus ir planetos ateitį – ženklas,“ – prieš renginį kalbėjo Šarūnas Frolenko, LiJOT prezidentas.
Pasak „Ekoinstituto“ vadovės Silvinijos Simonaitytės, norint atkreipti dėmesį į problemą, neužtenka apie ją tik tyliai šnekėti.
„Tikiu, kad modernų gyvenimo būdą galime suderinti su pagarba natūraliai aplinkai ir jos tausojimu. Džiaugiuosi, kad šianden sau ir pasauliui galėsime aiškiai parodyti, jog mums išties rūpi, kokioje aplinkoje gyvename“, – teigė ji.
Akcija vyko ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdos Atgimimo aikštėje ir Kaune Rotušės aikštėje.
„Žemės valanda“ minima daugumoje pasaulio šalių 20.30 val. vietos laiku išjungiant šviesas ir miesto aikštėse uždegant žvakutes. Idėja pirmą kartą įgyvendinta buvo 2007 metais Australijoje, o 2009 metais akcijoje dalyvavo ir tamsoje paskendo daugiau nei 4000 pasaulio miestų.