Beje, ne visai tiesa yra tai, kad merginos – laisvėje. Šiemet jos perkeltos į Pusiaukelės namus, o tai reiškia – gali dirbti, naudotis mobiliuoju telefonu ir gyventi laisvesnį gyvenimą.
Tačiau jos ir toliau atlieka bausmę – jos laikas nėra pasibaigęs.
Viešoje erdvėje išplatino nuotrauką
„Turbūt daugelis iš mūsų iki šiol prisimena žiaurius įvykius, sukrėtusius Lietuvą 2011 metais – septyniolikmetė Neda buvo žiauriai nužudyta, jos kūno dalys išmėtytos po Šiaulių gatves, o žudikės garsiai pramintos Šiaulių kanibalėmis.
Taigi, viena iš jų dabar ramiausiu veidu sėdi parduotuvės kasoje. Laiškas pačiam parduotuvės tinklui parašytas, bet atsakymas labai šabloniškas – informaciją perduosime atsakingiems asmenims.
Viliuosi, jog tema pakankamai svarbi tolimesniam pasidomėjimui ir visuomenės informavimui, pas ką apsipirkinėja panevėžiečiai. Norėčiau išlikti anonime“, – tokio laiško praėjusią savaitę sulaukė žiniasklaida.
V.Lietuvninkaitės nuotrauka, taip pat naujosios abiejų nuteistųjų pavardės paviešintos ir socialiniuose tinkluose. Žinia sulaukė didelio visuomenės atgarsio – žmonės aktyviai dalijosi šia naujiena, daugumą tokių pasidalijimų lydėjo pasipiktinusių žmonių komentarai.
Artimuosius žinia šokiravo
Apie tai, kad abi merginos perkeliamos į atviro tipo koloniją ir turės daugiau laisvės, nužudytos merginos tėvai sužinojo vasaros pradžioje ir ši žinia juos pribloškė. Tuomet duodama interviu naujienų portalui delfi.lt merginos mama apgailestavo, kad Lietuvoje ginamos tik nusikaltėlių teisės, o apie aukas niekas negalvoja.
„Žinia, kad mūsų dukros žudikės yra perkeliamos gyventi į laisvę, mus šokiravo. Aišku, nesitikėjome, kad jos ten sėdės visą gyvenimą ir žinojome, jog ateis ta diena, kai jos bus laisvos.
Deja, pasirodo, mūsų įstatymai gerokai „patobulėjo“ – viskas daroma, kad kuo greičiau išlaisvintume nusikaltėlius.
Na, bet tikrai nemanėme, kad tai atsitiks joms atsėdėjus vos pusę šioms skirtos bausmės laiko – iki šiol manėme, kad tik atlikusios tris ketvirtadalius bausmės jos galės pradėti reikšti savo pageidavimus išlaisvinti. Deja, pasirodo, mūsų įstatymai gerokai „patobulėjo“ – viskas daroma, kad kuo greičiau išlaisvintume nusikaltėlius,“ – delfi.lt sakė šiaulietė.
Specialistų įžvalgos panašios
Kokią žinią siunčia tokia visuomenės reakcija? Ką daryti iš įkalinimo vietos išėjusiam žmogui? Kaip tuomet atlyginti teismo priteistą žalą aukos artimiesiems?
O gal tokios visuomenės reakcijos – suprantamos, nes nusikaltimas buvo išties žiaurus?
Ar sunkų nusikaltimą padaręs žmogus kada nors visuomenės akyse bus atlikęs bausmę, ar vis tik ne, nepriklausomai nuo to, kiek metų jis bus už grotų?
Apie visa tai 15min kalbėjosi su žurnaliste, buvusia nuteistųjų iki gyvos galvos lankymo grupės savanore Sigita Jacinevičiene-Baltaduone, nuteistiesiems padedančios nevyriausybinės organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja Ieva Mackute, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentu Gintautu Sakalausku.
„Aš asmeniškai tas merginas mačiau gyvai prieš septynerius metus Panevėžio kalėjime, kai visose Lietuvos kalinimo įstaigose atlikome kalinių apklausą. Mano reakcija yra tokia – gerai, kad jos nepalūžo, kad atsiranda perspektyva“, – teigė G.Sakalauskas.
„Jei Pusiaukelės namuose merginos įrodys, kad gali gyventi ir nekelia visuomenei jokios grėsmės – ar aukai bus geriau, kad nusikaltęs žmogus iki gyvos galvos kaip žvėris bus uždarytas kalėjimo kameroje?“ – kalbėjo S.Jacinevičienė-Baltaduonė.
Nevyriausybinės organizacijos „Prirašytos rankos“ įkūrėja I.Mackutė sako, kad šis nusikaltimas buvo tikrai neeilinis ir sukėlęs daug rezonanso visuomenėje: „Natūralu, kad po truputį artėjant bausmės atlikimo termino galui, kyla įvairios visuomenės reakcijos.“
Resocializcija – ne tik žmogaus teisė, bet ir visuomenės interesas
– Ką tokiais atvejais daryti iš įkalinimo vietos išėjusiam žmogui? – 15min paklausė G.Sakalausko.
