Kelionė prasidėjo Joniškyje, o baigėsi Šiauliuose. Truko gerokai ilgiau, nei tiesiausiu magistraliniu keliu. Ne tik dėl to, kad knietėjo įamžinti visą pastebėtą grožį, bet ir dėl to, kad 70 kilometrų per valandą greitis tokiais keliais jau nėra saugus.
Gamta tikrai nesistengė pridrėbti sniego tiksliai ties Šiaulių ir Panevėžio apskričių sankirta, už Šeduvos.
Reikia dar priminti, kad nuo pat ryto šiauliečiai ir joniškiečiai pranešė apie tragiškus kelius, kurių kelininkai tradiciškai nespėjo nuvalyti.
Gamta tikrai nesistengė pridrėbti sniego tiksliai ties Šiaulių ir Panevėžio apskričių sankirta. Vairuotojai teigia, kad net po darbo nuo Šiaulių į Radviliškį, Joniškį ar Pakruojį buvo ypač slidu.
Joniškis po pirmojo gausaus sniego prieš dvi savaites išgarsėjo savo išradingais, tačiau gana smarkiai su darbo sauga bei kelių eismo taisyklėmis susipykusiais „Joniškio spedicijos“ darbuotojais.
Pastarieji, keleriems metams laimėję kelių barstymo ir valymo konkursą, pardavė barstytuvą – nusprendė, kad Joniškyje žiemų nebūna. Teko barstyti gatves kastuvais iš važiuojančio sunkvežimio.
Besibaigiant kelerius metus trukusiam sutarties laikui Joniškio kelininkai nespindi pareigingumu. Pagrindiniai keliai ryte buvo nuvalyti, tačiau mažesniais keliais – važiuok kaip išmanai.
Kelininkai dažnai kartoja, kad ant sniego barstyti druską yra beprasmiška. Reikia tai daryti ant neapsnigto kelio. Tuomet nesusidaro prispaustas sniegas.
Nei Joniškyje, nei kelyje Šiauliai-Joniškis barstyta nebuvo, todėl keliai pasidengė prispaustu sniegu ir tapo slidūs.
Tik pačiuose miestuose ant pagrindinių gatvių sniegas palengva virto tamsia koše. Ties Joniškio žiedu kelias valandas ne vienas čiuožė ir vos išvengė nelaimių.
Toliau kelionė tęsėsi rajoniniais keliais – pro kaimus Meškuičių link. Apie 14 val. 30 min. Kelias Kepaliai-Meškuičiai buvo tik pusiau valytas. Antrą pusę tuomet dar tik braukė greideris.
Apie įvažiavimą į tokius pakelės kaimus kaip Linksmėnai arba Byvainiai – nė nesvajokite. Nebent turite visureigį ar traktorių. Kai kurių pakelės sodybų savininkai jau iš vakaro lengvuosius automobilius paliko arčiau kelio. Dėl viso pikto.
Sniegas užlygino duobes ir rupią skaldą. Dar vienas pliusas – nuostabūs apylinkių vaizdai.
Termometras šokinėja nuo 7 iki 10 laipsnių šalčio. Kai kuriose vietose dėl temperatūrų skirtumo susidaro rūkas.
Kartais tirštoje migloje pranyksta kelias, o kartais – lyg peiliu nupjauta pusė miško.
Reikia pripažinti, kad žiema turi savų pliusų. Akmenuotu žvyrkeliu tapo gana malonu važiuoti. Sniegas užlygino duobes ir rupią skaldą. Dar vienas pliusas – nuostabūs apylinkių vaizdai.
Ties Kryžių kalnu prasideda mistiniai vaizdai, kuriais kartais netiki akys. Tirštas rūkas vietomis slepia kryžius ir aplinkinius krūmokšnius.
Iš rūko į saulės šviesą išnyra pranciškonas vienuolis. Apačioje esantys kryžiai tarsi panardinti į pieną, o papėdėje ir viršūnėje – skaisčiai apšviesti. Kai kurie medžiai atrodo tarsi kabantys ore, nes kamienų nesimato.
