Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys gyvena sezoniniu laiku. Kasmet, paskutinį spalio sekmadienį, laikrodžio rodyklės daugelyje Europos šalių persukamos viena valanda atgal, o kovo paskutinį sekmadienį – valanda į priekį. Toks nenatūralus perėjimas prie vasaros laiko sutrikdo žmogaus vidinį biologinį ritmą, nes kūnui svarbiausia yra ne laikrodis ir jo rodomos valandos, o dienos šviesa. Laikrodžiai persukami, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą. Pasukus laikrodžio rodyklę, ilgiau galime naudotis šviesiu paros metu ir taip sutaupyti naudojamą elektros energiją. Tačiau ar iš tiesų toks laiko kaitaliojimas yra ekonomiškai naudingas?
Lietuviai keikia laiko kaitą
Dar vasarą Seimo kontrolierius R.Valentukevičius sunerimo dėl padaugėjusių gyventojų skambučių ir galimų Lietuvos piliečių teisių į saugią ir sveiką aplinką pažeidimų. Žmonės skųsdavosi, kad laiko persukimas yra nepagrįstas ir kenkia sveikatai. Kai kuriems sutrinka miegas. R. Valentukevičiaus nuomone, žiemos ir vasaros laikas Lietuvoje įvestas be jokių rimtų svarstymų, tiesiog vykdant Europos direktyvą. Tuomet Seimo kontrolierius kreipėsi į Ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas, kad šios atliktų tyrimus, ar laiko kaitaliojimas nekenkia sveikatai, ir kad laiko kaitos nauda būtų įrodyta.
Biologų pastebėjimu, perėjimas prie naujo laiko nuolat veikia mėgstančius ilgiau pamiegoti. Persukus laikrodžių rodykles, žmonės sunkiau keliasi į darbą, o ryte skundžiasi nedarbingumu. Medikų nuomone, laiko kaita kenkia sveikatai, nes laikrodžio persukimas sutrikdo žmogaus biologinį laikrodį. Jautresni žmonės patiria stresą. Tenka prisitaikyti prie naujo ritmo, kai kam tai padaryti pavyksta sunkiau, reikia daugiau pastangų. Pasak gydytojų, tiems, kurių organizmui trūksta tos vienos valandos miego, rytą keltis sunkiau, todėl jie yra nedarbingi, jiems trūksta energijos.
Neigiamai veikia jautriuosius
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė teigia, jog apie kenksmingą laiko kaitos poveikį galima kalbėti tik teoriškai, nes praktiškai tyrimai iki šiol neatlikti.
Pasak A.Razmienės, pasikeitus laikui žmonėms itin sunkus adaptacijos periodas, kuris tęsiasi nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Tai priklauso nuo žmogaus jautrumo.
„Pasikeitus laikui, žmogui tenka ilgiau būti tamsoje, nes jis keliasi labai anksti vos švintant. Buvimas tamsoje veikia žmogų. Žmogus kur kas aktyvesnis šviesiu paros metu, jo organizme vyksta biocheminės reakcijos. Galbūt įtaką daro ir visuotinis klimato atšilimas, ne tik laiko kaita, tačiau praėjusiais metais pastebėta, kad saulėtų dienų sumažėjo. Tik šviesoje organizmas gamina vitaminą D, kuris reikalingas žmogaus imunitetui“, – pasakoja A.Razmienė.
Pasak specialistės, dėl vitamino D trūkumo silpsta žmogaus imunitetas – atsparumas įvairioms ligoms. Labiausiai jo trūkumas atsiliepia žmogaus psichikai. Atsiranda daugiau žmonių, sergančių depresija.
Nors Lietuvoje nėra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių neigiamą vasaros ir žiemos laiko įvedimo poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog netikslinga trikdyti įprasto žmonių miego ir budrumo, juo labiau kad tai neigiamai veikia tiek žmonių psichiką, tiek fizinę savijautą.
Kiek ir ko sutaupome?
2006 metais lapkričio mėnesį atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei 55 proc. apklaustųjų nurodė, jog jie yra neigiamos nuomonės apie vasaros ir žiemos laikų įvedimus. Teiginiui, kad kaitaliojant laiką sutaupoma elektros energijos, nepritarė net 79 proc. respondentų. Sezoninio laiko įvedimui nepritarė ir Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Tarptautinė astronomų sąjunga.
Vis dar neaišku, ar Lietuvoje laiko kaita yra ekonomiškai naudinga. Pasak įmonės „VST“ atstovės ryšiams su visuomene Giedrės Akelytės, bendrovė jokių pokyčių, susijusių su laikų kaitaliojimu, nepastebėjo.
„Dviejų laiko zonų skaitikliai yra užprogramuoti Grinvičo laiku, plius 2 valandas, ir nesikeičia įvedus vasaros ar žiemos laiką. Įmonė elektros energijos suvartojimo padidėjimo ar sumažėjimo nepastebėjo“, – teigia G.Akelytė.
Pasak pašnekovės, suvartojamas elektros energijos kiekis priklauso nuo gyvenimo būdo. Taigi vargu, ar galima teigti, jog, pasukus laikrodžio rodyklę, sutaupoma energija.
Bendrovės "RST" atstovė Asta Mensonė taip pat tikino, jog įmonė nejaučia didesnių ar mažesnių elektros energijos suvartojimo tendencijų. Didesnės įtakos elektros suvartojimui turi aplinkos temperatūros pakitimas.
Galbūt Lietuvą veikia bandos instinktas – ką daro Europa, darome ir mes, visai neatsižvelgdami į mūsų šalies išskirtinę padėtį. Lietuvos teritorijoje yra net dvi laiko juostos. Kaimynai latviai sugebėjo apginti savo interesus, jie nesutiko su siūlomu laiko kaitaliojimu. Galbūt ir mums reikėtų iš jų pasimokyti?
