Šimtams vilniečių, susižeidusių čiuožyklomis tapusiose gatvėse, medikai diagnozavo patempimus, išnirimus, rankų, kojų, šonkaulių lūžius, galvos ir kitų vietų sumušimus bei kirstines žaizdas. Ne vieno nukentėjusiojo laukia ilgas ir sunkus gydymas. Dar dešimtys miestiečių turės pakloti nemenkas sumas už automobilių, apgadintų nuo pastatų stogų kritusio sniego ar varveklių, remontą. Tačiau draudimo bendrovių paslaugomis nesinaudojantys gyventojai neskuba kreiptis į gatves ar pastatus prižiūrinčias bendroves dėl patirtos žalos atlyginimo.
„Šią žiemą nebuvo nei vieno prašymo atlyginti žalą dėl apgadinto automobilio nuo pastato stogo nukritus sniegui ar varvekliui. Manau todėl, kad mes buvome vieni pavyzdingiausių stogų valytojų mieste“, – „15min“ sakė bendrovės „Senamiesčio ūkis“, prižiūrinčios pastatus Vilniaus senamiestyje, direktorius Remigijus Valentinavičius.
Jis pabrėžė, kad „Senamiesčio ūkis“ kol kas nesulaukė ir nė vienos draudimo bendrovės reikalavimo atlyginti nukentėjusiam klientui išmokėtą draudimo sumą. R.Valentinavičiui antrino ir bendrovės „City Service“, valdančios kelias sostinės pastatus prižiūrinčias įmones („Naujamiesčio būstas“, „Antakalnio ūkis“ ir kt.), atstovas Vilius Mackonis. Jo teigimu, įvykių, kuriuose nukentėtų žmonės arba gyventojų turtui būtų padaryta žala, dar nepasitaikė.
Dalį sostinės gatvių ir šaligatvių valančios bendrovės „Grinda“ direktorius Algimantas Vilūnas taip pat tvirtino nesulaukęs traumas patyrusių gyventojų prašymų atlyginti patirtą žalą ar kompensuoti gydymą. „Tokių atvejų tikrai negirdėjau ir nemanau, kad yra pagrindo į mus kreiptis“, – tikino A.Vilūnas.
Žalos atlyginimą išsireikalautų nesunkiai
Tačiau „15min“ kalbintas advokatas Ignas Dargužas su A.Vilūnu nesutiko. Advokato nuomone, gyventojai, susižeidę dėl žiemą tinkamai nenuvalytų pastatų stogų ar šaligatvių, galėtų nesunkiai išsireikalauti žalos atlyginimą.
„Reikia gerai apgalvoti situaciją. Pavyzdžiui: sniego ir ledo sudaužytas automobilis, sugadintas kapotas, o automobilis nėra draustas vadinamuoju KASKO draudimu ir žmogus iš savo kišenės turi mokėti už remonto darbus. Taigi, darant remontą reikia suskaičiuoti, kiek išleista pinigų, paprašyti, kad būtų išrašyta sąskaita, kad būtų įformintas darbų atlikimas“, – aiškino I.Dargužas.
Panašiai turėtų elgtis ir traumas patyrę gyventojai. Susižalojus tenka gydytis, pirkti vaistus, mokėti už įvairias medicinines procedūras. Todėl privalu išsaugoti visus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas.
Paklaustas, kaip įrodyti, kad varveklis ant automobilio nukrito ar žmogus susižeidė konkrečioje vietoje, I.Dargužas sakė: „Jei automobilis buvo apgadintas, tai yra laikoma eismo įvykiu, reikia kviesti policijos pareigūnus, forminti protokolus. Toks dokumentas yra pakankamas įrodymas. Bet jei kalba eina apie tai, kad žmogus susilaužė koją ar gatve einant ant jo nukrito varveklis, įrodyti sudėtingiau“.
Tokiu atveju reikėtų liudininkų pagalbos. Jeigu nukentėjusiajam buvo teikiama pirmoji pagalba, neabejotinai buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie galėtų paliudyti apie buvusią situaciją. O jeigu šalia yra nukentėjusiojo artimųjų, jie turėtų nufotografuoti įvykio vietą. Tai, I.Dargužo teigimu, irgi būtų galima laikyti tinkamu įrodymu.
Bet kuriuo atveju, ruošiant ieškinį teismui reiktų pasitarti su teisininku. Tačiau, surinkus reikalingus įrodymus ir pasiryžus įrodyti savo tiesą, išreikalauti kompensaciją už patirtą žalą neturėtų būti sudėtinga. „Tai tampa kone kasdiene praktika“, – sakė I.Dargužas.
Draudimo išmokos – šimtai tūkstančių
Kaip „15min“ draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis, nuo gruodžio 1 dienos iki praėjusio penktadienio Vilniuje buvo užregistruota 61 vairuotojo žala, kurią jie patyrė, kuomet nuo stogo nukritęs sniegas, ledo gabalai ar varvekliai apgadino automobilius. „Šių žalų išmokų ir rezervų suma siekia 145 tūkst. Lt“, – sakė N.Giedraitis.
Jis priminė, kad KASKO draudimu apsidraudęs vairuotojas aptikęs nuo stogo nukritusio sniego ar varveklio apgadintą automobilį, šį faktą turi registruoti policijoje bei pranešti draudimo bendrovei. Ši turi atlyginti patirtus nuostolius.
„Vėliau draudimo bendrovė gali reikalauti, kad klientui sumokėtą išmoką kompensuotų pastato savininkas, tačiau klientui šiame procese dalyvauti nereikia. Ilgametė patirtis atspindi, kad pastatų savininkai nėra linkę geranoriškai atlyginti nuostolius – kompensacijos dažniausiai reikalaujama teismo keliu“, – sakė N.Giedraitis.
Kalbėdamas apie susižalojusius asmenis, pašnekovas sakė, kad nuo gruodžio 1 dienos iki praėjusio penktadienio „Ergo Lietuva“ gavo 443 pranešimus apie nelaimingą atsitikimą patyrusius klientus. Tai 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai žiemą.
„Tikslios statistikos nėra, tačiau administruojant žalas pastebime, kad apie 15–20 proc. nelaimingų atsitikimų šiuo laikotarpiu sudaro traumos, kurias klientai patiria paslydę. Iš viso nelaimingą atsitikimą patyrusiems klientams bendrovė nuo gruodžio 1 dienos iki sausio 1 dienos išmokėjo ir rezervavo 215 tūkst. Lt išmokų“, – sakė N.Giedraitis.
Jis priminė, kad draudimo išmokos dydis nelaimingų atsitikimų draudimo klientams priklauso nuo patirtų sužalojimų ir draudimo sumų, kurias klientas yra pasirinkęs ir nurodęs draudimo sutartyje.
