Per dvejus „valstiečių“ valdymo Seime metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją paliko keturi parlamentarai: Bronislovas Matelis, Dovilė Šakalienė, Povilas Urbšys, Justas Džiugelis.
Šią savaitę iš LVŽS frakcijos pasitraukė prezidento rinkimuose nutaręs dalyvauti Naglis Puteikis, tuo metu taip pat į šalies vadovus nusitaikęs „valstietis“ Mindaugas Puidokas iš frakcijos pašalintas pačių LVŽS parlamentarų sprendimu. Visi šie politikai neslėpė kritikos R.Karbauskiui, o šis jiems atsakė tuo pačiu.
Pastaruoju metu iš „valstiečių“ lyderio aštrių pastabų susilaukė ir LVŽS deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris pats, panašu, taip nedemonstruoja šiltų jausmų R.Karbauskiui. Tiesa, apie parlamento vadovo keitimą, bent jau garsiai, „valstiečiai“ neprabilo.
Įžvelgia krizės užuomazgas, nes viskas vyksta ne pagal planą
LRT.lt kalbinta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė, politologė Jūratė Novagrockienė pastebėjo, kad nesutarimai „valstiečių“ gretose ėmė ryškėti, kai premjeras Saulius Skvernelis pasiskelbė kandidatu į prezidentus, nors LVŽS dar nebuvo išreiškusi jam paramos. Pasak politologės, būtent tuo metu ir kiek vėliau, „valstiečių“ suvažiavimo metu, R.Karbauskį ėmė kritikuoti jo bendražygiai, o visa tai baigėsi M.Puidoko sprendimu eiti į prezidento rinkimus ir trauktis iš LVŽS.
„M.Puidokas nėra stiprus kandidatas į prezidentus, bet jo išėjimas yra kaip tam tikras protestas, maža revoliucija partijos viduje. Iš kitos pusės, tai signalizuoja apie krizę pačioje „valstiečių“ frakcijoje“, – komentavo J.Novagrockienė.
Politologės manymu, ko gero, R.Karbauskis nuo pat 2016 m. Seimo rinkimų buvo suplanavęs, kad viskas vyks pagal planą, tai yra į ministrų kabinetą bus siūlomi nepartiniai profesionalai, o „valstiečių“ frakcija parlamente bus vieninga visais klausimais. J.Novagrockienės nuomone, šie lūkesčiai nebuvo pateisinti ir tai įrodo pastaruoju metu ryškėjantys konfliktai „valstiečių“ gretose, pasibaigiantys durų trankymu.
M.Puidoko išėjimas yra kaip tam tikras protestas, maža revoliucija partijos viduje, – sako politologė J.Novagrockienė.
„R.Karbauskis, ko gero, susidūrė su problema. Politinėje partijoje prašoma solidarumo, vieningo balsavimo, tačiau to mes nematome nuo pat pradžių, nematome tam tikro susikalbėjimo, susiderėjimo su savo partneriais, kurie, turiu omenyje „socialdarbiečius“, kartais atrodo ištikimesni negu patys „valstiečiai“, kai reikia priimti vieną ar kitą sprendimą. Aš manau, kad tam tikra prasme matosi krizės užuomazgos „valstiečių“ frakcijoje ir partijoje“, – aiškino pašnekovė.
Be to, pasak J.Novagrockienės aistras „valstiečių“ gretose kaitina ir artėjantys rinkimai – bendražygiai daugiau dėmesio kampanijai, primiršdami savo pareigas parlamente.
„Yra savivaldos, merų rinkimai, kurie labai išderina resursus. Partija, kaip organizacija, per rinkimus turi labai daug resursų išmėtyti į skirtingas puses, tai yra jie turi skirti labai daug dėmesio ir administracinių, finansinių resursų tiek renkant merus, tiek kandidatuojant į miestų tarybas, tiek ir organizuojant prezidento rinkimų kampaniją. O čia dar prisideda problemos vyriausybėje, frakcijoje. Taigi ne tokia jau ta situacija paprasta ir aplinkybės verčia vienaip ar kitaip elgtis tiek pačius „valstiečių“ frakcijos narius, tiek ir patį R.Karbauskį ir kartu klibina jo, kaip anksčiau atrodė, nepajudinamą autoritetą“, – aiškino J.Novagrockienė.
Atsirūgo margos kompanijos surinkimas
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas teigė pritariantis J.Novagrockienės svarstymams, kad nesutarimams „valstiečių“ frakcijoje įtakos turi artėjantys rinkimai.
Vis dėlto pašnekovas nepritarė, kad barniai LVŽS flange gali būti susiję su R.Karbauskio autoriteto silpnėjimu. Anot jo, konfliktai, kurie ėmė ryškėti pastaruoju metu, buvo tarsi užprogramuoti, mat R.Karbauskis į Seimo rinkimus susikvietė itin skirtingų pažiūrų žmones.
„Valstiečių“ frakcija, „valstiečių“ partija jau per partijos suvažiavimą kalbėjo labai skirtingais balsais. Buvo labai daug žmonių, kurie kalbėjo apimdami visą Lietuvos politikos spektrą. Nė viena kita frakcija, nė viena kita partija tokia nuomonių įvairove nepasižymėjo. Iš vienos pusės, tai yra laisvės pasireiškimas, bet, iš kitos pusės, partija juk yra atskira visuomenės dalis, kuri atstovauja tam tikrai žmonių daliai, atstovauja tam tikrai ideologijai ir negali ryte būti konservatyvi, per pietus – liberali, o vakare – socialdemokratiška“, – apie nesutarimų priežastis LVŽS gretose LRT.lt kalbėjo V.Savukynas.
Politikos apžvalgininko įsitikinimu, R.Karbauskis, ėmęs kritikuoti besitraukiančius iš „valstiečių“ gretų, panašu, suprato, kokia yra skirtingų žmonių subūrimo į vieną komandą kaina.
„Dabar vyksta normalios „valstiečių“ partijos kūrimo procesas, bet kartu jie moka kainą už tai, kad norėjo būti labai populiarūs ir laimėjo Seimo rinkimus 2016 metais“, – svarstė pašnekovas.
„Jeigu R.Karbauskio autoritetas būtų susvyravęs, tai prieš porą metų po įvairiausių skandalų turėjo išsivaikščioti visa „valstiečių“ frakcija. Visi supranta, kad R.Karbauskis yra „valstiečių“ partijos pagrindas ir be jo partija išsivaikščiotų. Tiek partijos narių, tiek ir dalies rinkėjų akyse R.Karbauskis išlieka stiprus žmogus, kuris sugebėjo pakelti pelnytą ar nepelnytą puolimą“, – aiškino V.Savukynas.
Politologas: rinkimai – ne svarbiausias veiksnys
Apie tam tikrą „valstiečių“ išsivalymą prabilo ir LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docentas, politologas Kęstutis Girnius. Anot jo, dalies „valstiečių“ bendražygių sprendimo atsukti nugarą R.Karbauskiui galima buvo sulaukti ir anksčiau, tad rinkimų veiksnys, politologo manymu, čia nėra esminis.
„Valstiečiai“ nėra normali partija. Tai buvo daugiau sambūris, suorganizuotas greitosiomis rinkimams. Į tą sambūrį atėjo įvairūs žmonės, daug jų buvo priimta ir jau tada kilo klausimas, kaip ir kiek jų susiklijuos. Iš dalies jie susiklijavo, bet liko įtampų. [...]
Valstiečių“ partija yra laikinas darinys ir kiek ji turės tos vidaus ištikimybės, sunku nustatyti. Tų ginčų matome turbūt daugiau negu įprasta, bet partija neišvengiamai turi jų turėti, nes tradicinėms partijoms reikia laiko, kol nusistovi ryšiai, kol žmonės išsiaiškina savo santykius ir ramiai dirba. „Valstiečiai“ dar nėra pasiekę tos stadijos. Rinkimai situaciją paaštrina, bet ir be rinkimų po dvejų su puse metų skirtumai tarp „valstiečių“ būtų išryškėję“, – svarstė K.Girnius.
Kalbėdamas apie pastaruosius „valstiečių“ konfliktus politologas tvirtino, kad jie nėra netikėti, nes N.Puteikis, pašnekovo teigimu, yra amžinas maištininkas, o M.Puidokas jau ir seniau elgėsi kaip vienišas vilkas. Šie politikai, pasak K.Girniaus prezidento rinkimus išnaudojo kaip galimybę atsukti nugarą R.Karbauskiui.
Kiek kitaip politologas aiškino R.Karbauskio ir V.Pranckiečio konfliktą. Pasak K.Girniaus, ko gero, „valstiečių“ lyderis suprato padaręs klaidą dėl V.Pranckiečio.
„R.Karbauskis V.Pranckiečio akivaizdžiai nemėgsta, jis Seimo pirmininką ne kartą kritikavo. Prisiminkime, kai V.Pranckietis demonstracijose prie Seimo sakė, kad jam gėda. Tada R.Karbauskis replikavo, kad jei V.Pranckietis nepatenkintas, „mes galime rasti, kas tave pakeistų“.
Galėjo būti ir taip, kad dėl gudrių, taktinių priežasčių R.Karbauskis atsisakė būti Seimo pirmininku, bet ateina tokie momentai, kai jis apgailestauja, kad pats netapo Seimo pirmininku ir dėl to kliūna V.Pranckiečiui“, – svarstė K.Girnius.
Politologas neatmetė galimybės, kad N.Puteikio pasitraukimas iš „valstiečių“ gretų ir M.Puidoko pašalinimas iš frakcijos gali tapti ne paskutiniais konfliktais LVŽS fronte.
„R.Karbauskis turi šiokio tokio diktatoriaus instinktų: kai kyla ginčas, jis linkęs pabrėžti savo autoritetą, tvirtina „jūs turite man paklusti, esu partijos vadas“ vietoje to, kad diplomatiškiau ginčus spręstų. Pavyzdžiui, jis labiau aštrina santykius su V.Pranckiečiu, o ne atvirkščiai. Jei daugiau žmonių iš frakcijos ar partijos išeitų, galbūt R.Karbauskis elgtųsi santūriau, bet dar nėra aišku, ar tai įvyks“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
-
Seimo pirmininkas premjero nepalaiko: Aplinkos ministerija turi turėti ministrą
-
Politologai griežti: taikdarys V.Pranckietis – nori parodyti, kad yra svarbus, nors toks nėra
-
Politologas: V.Pranckietis vis labiau rodo R.Karbauskiui, kad nenori būti Seimo pirmininku
-
Mindaugas Puidokas pašalintas iš „valstiečių“ frakcijos
-
Aplinkos ministro ieškantis Saulius Skvernelis apie santykius su prezidente: pasakyčiau negražų žodį
