Kiek daugiau nei prieš savaitę į Žiežmarius nuvykęs Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras L.Kukuraitis miestelio gyventojams kalbėjo, kad nenori gyventi visuomenėje, kurioje tam tikra žmonių grupė būtų išstumiama ir engiama. Tada jis tikino, kad tai, kas tinka paprastam žmogui, turi tikti ir žmogui su negalia, todėl nesuprantantis, kodėl dėl statybų projekto kyla toks didelis skandalas.
Nors atrodė, kad diskusija jau tapo švelnesnė ir kompromisai po truputį ryškėja, Žiežmarių miesto bendruomenės pirmininkas N.Meškauskas sako nesuprantantis, kas čia ką nori įtikinti. Pasak jo, į gyventojų užduodamus klausimus iki šiol niekas neatsako. Neseniai bendruomenės nariai 14-kai valstybės institucijų išsiuntė jiems rūpimus klausimus – jų buvo kiek daugiau nei 20.
Žiežmariečiai valdžios institucijų klausė, kodėl projektas nuo jų buvo slepiamas, o pats pristatymas buvo suplanuotas tada, kai jau buvo beveik baigtas, taip pat kodėl integracijai nepanaudojami seni ar renovuoti pastatai ir kodėl neįgalieji neintegruojami kitais būdais, pavyzdžiui, šeimose. Šie klausimai buvo įgarsinti ir susitikime su ministru, bet į dalį jų atsakyta nebuvo.
„Kaip jau žinome iš spaudos, planinis susitikimas vyko su tikslu įtikinti, kad neįgalieji yra tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti. Žiežmarių miesto bendruomenė, kaip ir iki šiol, yra atvira diskusijoms ir visgi nesupranta, ko atvyko ministerijos atstovai. Kas čia ką nori įtikinti, paaiškinti, mums nėra suprantama iki šiol.
Nesuvokiamas ir argumentas, kad socialinės globos namų gyventojai yra tokie patys žmones, kaip ir mes. Klausiame, tai kodėl tuomet socialinės globos gyventojai gyvena socialinės globos namuose? Jeigu jie tokie patys, jiems reikia pirkti gyvenamąjį būstą ir leisti gyventi savarankiškai“, – 15min antradienį sakė N.Meškauskas.
Tačiau miestelio bendruomenės pirmininkas pabrėžė, kad tam tikrų pokyčių po ministro vizito vis dėlto įvyko – pasak jo, ministerijos atstovai pamatė, kaip neobjektyviai buvo suplanuota integracija, todėl šie pažadėjo, kad sklype stovės mažesnis namas, o jame gyvens mažiau gyventojų. Taip pat ministras tikino, kad naujakuriai turės daržą, sodą ir aikštelę, kad jiems būtų užtikrintas geresnis gyvenimas.
Liko neatsakytas bendruomenės prašymas parinkti sklypą kitoje vietoje, ir šių procesų, kaip supratome, keisti neplanuojama.
Vis tik labiausiai Lauko gatvės gyventojus jaudinantis klausimas – namo vieta – dar neišspręstas.
„Liko neatsakytas bendruomenės prašymas parinkti sklypą kitoje vietoje, ir šių procesų, kaip supratome, keisti neplanuojama. Kadangi ir toliau nėra aišku, kas čia vyksta, Žiežmarių miesto bendruomenė visoms valstybinėms institucijoms pateikė klausimus, į kuriuos iki šiol nebuvo atsakyta.
Ministro išsakyti žodžiai, kad esame sužalota visuomenė, daugiau tinka tiems, kas sugalvojo bet kokia kaina vykdyti intervenciją, neatsižvelgiant ir nederinant su visuomene. Tikroji integracija pirmiausiai turi būti nukreipta į šeimas su solidžiu pinigų krepšeliu, priskirtu kiekvienam ligoniui. Tokiu būdu sukurtume darbo vietas šios srities specialistams namie, užtikrintume darbo stažą ir nereikėtų išlaidauti naujų namų statyboms“, – kalbėjo Žiežmarių miesto bendruomenės pirmininkas.
N.Meškauskas teigė, kad gyventojai neplanuoja važiuoti į statomus bendruomeninius namus. Pasak vyro, didžiausias žiežmariečių noras yra sėsti prie derybų stalo ir kuo greičiau išspręsti statybų klausimus.
„Mes prašome išgirsti mus, nes tai padaryti nėra sudėtinga ir dar nėra vėlu. Mes nesame kvailiai, kad mums reikėtų aiškinti ir kaip nors įtikinėti. Ne priešprieša, o konstruktyvus dialogas yra privalomas valstybės pareigūnams, kova tarpusavyje yra nesuprantama ir netoleruotina, nes mes esame valstybė.
Prašome valdininkų tarnauti žmonėms, atsisukti į mus ir padėti, nes šiuo metu jūs kaip apsvaigę egoistai draskote valstybę ir jos pamatus“, – dėstė N.Meškauskas.
Projektas su kaimynais derinamas
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė 15min praėjusią savaitę sakė, kad ministerija sklypo vietos keisti jau nebegali, nes ji jau yra nupirkta viešųjų pirkimų būdu. Kol nėra tiksliai aišku, kur stovės namas, tol, pasak patarėjos, nėra ko ir informuoti.
E.Samoškaitės teigimu, jei nepasitenkinimai nenurims ir namą statyti dėl to bus nebesaugu dėl pačių neįgaliųjų, tai bus pralaimėjimas visai Lietuvai.
„Kam tuomet reikalinga pertvarka, jei mes nepriimame žmonių šalia gyventi? Čia toks principinis dalykas, nes mes liktumėme nuskriausti. Nemanyčiau, kad tai būtu vertinga ir patiems žiežmariečiams“, – kalbėjo E.Samoškaitė.
Tačiau ji sakė besidžiaugianti, kad nemaža dalis gyventojų žmones su negalia apskritai jau yra linkę pripažinti ir įsileisti, svarbiausias dabar išlieka tik kaimynų patogumo klausimas. E.Samoškaitė teigia, kad visi projekto niuansai yra nuolat tobulinami ir atsižvelgiama į kaimynų poreikius.
„Jeigu kaimynei nebuvo patogus vienas priešgaisrinis koridorius, tai ji atsiėmė parašą ir natūraliai pastatas keičiasi, jis pasislenka. Tai yra labai normalu, tos diskusijos ir yra tam“, – aiškino E.Samoškaitė.
Reaguodama į kalbas, kad negalią turintys žmonės turėtų gyventi specialiose institucijose ir būti kruopščiai prižiūrimi, ji tikino, kad neįgalieji yra pakankamai savarankiški žmonės, kurie gali dalyvauti dienos užimtumo veikloje. Iš principo, pasak patarėjos, jie tiesiog kažką daro kitaip, bet gyvena tokį patį gyvenimą.
„Mes galime diskutuoti apie terminus, bet principas yra pagrindinis – ar mes norim jų tarp mūsų, ar nenorim. Labai sunku manyti, kad mes kalbame tik apie technines detales, kalbame apie norą ir nenorą tarp mūsų matyti neįgalius žmones“, – tikino E.Samoškaitė.
