Prisistatyti nepanoręs Žiežmarių bendruomenės narys teigia, kad, sprendžiant pagal naująjį projektą, nors ir buvo žadėta, neįgaliųjų gyvenimo sąlygos nepagerės. Esą namas dar labiau ištįso – nuo 30 m iki 36 m ilgio, – o dar dingo numatytos žaliosios zonos.
„Pagal seną projektą namas buvo iki kaimyno tvoros nutolęs 8 ar 10 metrų, buvo jiems laisvas sklypas išeiti. Dabar po antrojo projekto – 2–3 metrai liko. Namas yra 36 m ilgio – nuo vienos tvoros iki kitos. 10 arų sklype. Tai kokia čia integracija?“ – klausia jis.
Mus peikia premjeras, prezidentas. Argi jiems sunku atvažiuoti? Žiežmariai yra prie autostrados Vilnius–Kaunas. Prasukit, juk protingi žmonės.
„Mes ne prieš, tegu stato, bet žinot, toks projektas 280 kv. m ar kiek. (…) Įspūdingai atrodo tokiam… tarp lūšnynų. Dieve, esam kaimo paprasti žmonės. Nesvarbu, su negalia ar ne, duokit žmonėms laisvę. Jiems reikia gerų sąlygų, mes ne prieš tuos žmones“, – teigia bendruomenės narys.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio poziciją. Esą ministras po susitikimų su žiežmariečiais vasaros pabaigoje pakeitė savo požiūrį į bendruomenės lūkesčius.
Kartu pašnekovas kviečia savo akimis situaciją pamatyti ir prezidentą Gitaną Nausėdą bei premjerą Saulių Skvernelį.
„Mus peikia premjeras, prezidentas. Argi jiems sunku atvažiuoti? Žiežmariai yra prie autostrados Vilnius–Kaunas. Prasukit, juk protingi žmonės esat. Ministras pamatė tą situaciją, mačiau jo veidą, kad jis nepatenkintas. (…) Ne viename portale, per televiziją jis kalbėjo, kad pastatas neturi būti pailgos formos, tai dabar išėjo, kad jis nesumažėjo, bet pailgėjo“, – teigė pašnekovas.
Rugpjūčio pabaigoje L.Kukuraitis iš tiesų teigė, kad namo projektas turėtų būti pakoreguotas, tapti artimesnis aplinkai. Tiesa, bent jau „Žinių radijuje“ ministras konkrečiai apie namo ilgį nekalbėjo.
„Architektūrinis sprendimas yra labai svarbus, nes jeigu mes padarome pailgą pastatą su 10-čia vietų, tai jis tikrai atrodo labai instituciškai ir šia prasme net ir man tas projektas, kuris buvo pasiūlytas, netinka. Kadangi buvo šalia architektas, tai mes jau net vietoje sutarėme, kad jis būtų iš esmės pertvarkytas, kad įsikomponuotų tarp kitų namų ir iš karto nesimatytų, kad čia gyvena kiti, kitokie. Mes būtent to ir siekiame, kad žmonės gyventų tarp mūsų ir skirtumo nebūtų“, – tuomet sakė L.Kukuraitis.
Tikina, kad namas nepadidėjo
Strėvininkų socialinės globos namų direktorius Kęstutis Jakelis teigia, kad bendruomenės nuogąstavimai nepagrįsti. Namo dydis esą liko toks pats kaip anksčiau.
„Namas absoliučiai nepadidėjo nė vienu centimetru“, – sako jis.
„Esminis pasikeitimas, kad vietoje 10 vietų atsirado 8. (…) Sumažėjo kambarių skaičius. Paliekam vieną erdvę, kur buvo du kambariai anksčiau numatyti svečiams, užsiėmimams, kitokiems poreikiams“, – pridėjo direktorius.
Visgi viešai paskelbtuose namo projekto brėžiniuose matyti, kad statinys išties pailgėjo taip, kaip kad sako žiežmarietis.
Tai patvirtino ir projektą kūrusios įmonės „AV Projektavimo Studija“ vadovas Vidas Stalaučinskas.
„Pastatas yra visai kitokios kompozicijos. Vietomis pats jo ilgis pailgėjo, suapvalinus yra 36 m, o anas buvo apie 30 m. Ir kartu jis vietomis susiaurėjo. Centrinėje dalyje yra bendros erdvės, valgomasis, virtuvė, lauke terasa. Centrinis blokas – bendros erdvės – susiaurėjo“, – teigia jis.
Tiesa, architektas pažymėjo, kad užstatymo plotas nepasikeitė. Tą patį teigė ir perklaustas K.Jakelis.
„Pasikeitė jo šiek tiek vieta, jis pasistūmėjo tolėliau nuo gatvės. Pagal priešgaisrinius reikalavimus, taip, susiaurėjo ir šiek tiek pailgėjo, bet bendras plotas nepasikeitė“, – sakė jis.
Pasirodo, viena iš kaimynių atsiėmė anksčiau duotą savo sutikimą būti skaičiuojama prie bendro priešgaisrinio skyriaus. Moters sprendimo priežasčių K.Jakelis įvardinti nenorėjo.
Pagal naująjį projektą numatyta, kad 264 kv. m name bus 7 vienviečiai kambariai, o 1 kambarys – dvivietis. Taip, anot K.Jakelio, yra dėl to, kad viena pora išreiškė norą gyventi kartu. Taip pat esą yra ir daugiau asmenų, norinčių gyventi kartu.
Jis taip pat pažymi, kad pagal projektą yra suplanuotos žaliosios ir laisvalaikio zonos – terasa, pavėsinė, vietos augalams, todėl teigti, kad pablogėjo sąlygos, esą negalima. K.Jakelio teigimu, šis projektas yra galutinis.
Jautrių socialinių klausimų fone atsivėrė politinės kovos
Su 15min bendravęs bendruomenės narys teigia, kad šis projektas neapsieina ir be politinių vingių. Esą vietiniai konservatoriai rezga planą, kaip netolimoje ateityje privatizuoti šiuos namus ir iš to pelnytis.
„Savivaldybės meras Vytenis Tomkus yra konservatorius, Kęstutis Jakelis – konservatorius, mūsų seniūnė – konservatorė ir t.t. Jie daro savo bizniuką, reikalą privatizuos. Treji ketveri metai, maksimum penkeri, bet bus greičiau, privatizuoja tą namą, gauna valstybės dotaciją už neįgaliuosius ir turi savo verslą. Čia visi taip šneka, meras šneka, ministras šneka, kad namai su negalia bus privatizuoti. Čia ne pletkų lygyje“, – teigė jis.
Strėvininkų socialinės globos namų direktorius K.Jakelis į tokias kalbas pažiūrėjo su šypsena.
„Na, ką galima atsakyti į tokias baimes? Mes esame biudžetinė įstaiga, pavaldi ministerijai. Tai ką aš galiu pasakyti? Bent šiandien tokie nuogąstavimai neturi jokio absoliučiai pagrindo“, – sako jis.
Pasak K.Jakelio, tiek sklypas, tiek namas priklausys valstybei ir pagal dabartinį teisinį reguliavimą privatizuoti šių objektų esą neįmanoma.
Skeptiškai į nuogąstavimus sureagavo ir meras V.Tomkus.
„Absoliučiai iš piršto laužta, net nereikėtų dėmesio į tai kreipti. Tam tikra dalis oponentų, kurie priešinasi, dalyvauja politikoje, yra buvę kandidatai į merus. Tai yra akivaizdus interesas tariamai ginti, padėti bendruomenei, bet grynai siekiant politinių tikslų“, – piktinosi meras.
„Tokių tikslų siekiant bet ką galima pasakyti, bet kokią nesąmonę, kuri neturi jokio pagrindo. Gali suformuluoti kaip klausimą, abejonę ir nieko, jokios atsakomybės už tai neprisiimti, nes tai nei šmeižtas, nei įžeidimas. Taip ir žaidi politinius žaidimus“, – pridėjo jis.
Jo teigimu, savivaldybė šiame procese dalyvauja tik kaip tarpininkas, padedantis susikalbėti ministerijai, globos namams ir bendruomenei. Taip pat ateityje svarstys statybos leidimo išdavimo klausimą.
Šiais metais tiesioginiuose Kaišiadorių rajono mero rinkimuose dalyvavo Žiežmarių bendruomenės pirmininkas Nerijus Meškauskas, kandidatavęs su Lietuvos centro partija. Rinkimuose jis užėmė paskutinę vietą, surinkęs 193 balsus.
Su juo pačiu 15min pabendrauti nepavyko. Pirmininkas atrašė, kad šiuo metu atostogauja. Anksčiau jis yra išsakęs savo kritišką nuomonę apie planuojamus statyti bendro gyvenimo namus.
Ministerija projektu patenkinta
Socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė sako, kad ministerija pasitiki architekto sprendimais ir pabrėžia, kad pagrindinis pažadas – sumažinti gyventojų skaičių – buvo įgyvendintas.
„Taip“, – atsakė ji į klausimą, ar ministeriją projektas tenkina.
„Ministras buvo pažadėjęs, kad vietų skaičius tikrai bus sumažintas ir jis buvo sumažintas“, – teigė E.Samoškaitė.
Komentuodama anksčiau išsakytus L.Kukuraičio žodžius ji tikino, kad ministras turėjo omeny vizualinius sprendimus, o ne pastato ilgį ar plotį.
„Čia buvo labiau kalbama dėl aplinkos ir apie spalvinius dalykus. Yra miestelio tam tikri architektūriniai ir spalviniai elementai, buvo paprašyta architektų atsižvelgti“, – teigė patarėja.
-
Į viešą Bilių laišką dėl įvykių Biržuose ir Žiežmariuose sureagavo premjeras: neapykanta netoleruotina
-
Gitanas Nausėda pasisakė apie įvykius Biržuose ir Žiežmariuose: atjautos negana
-
Žiežmariuose apsilankęs ministras L.Kukuraitis: mes esame sužalota visuomenė
-
Žiežmariečiai po ministro vizito liko nusivylę: nesuprantame, kas čia ką norėjo įtikinti
