Į susitikimą Žiežmariuose 15min pakvietė vietos gyventojas Marius. Jis tikino auginantis dvejų metų ir dviejų savaičių vaikus, todėl nenorintis, kad kaimynystėje įsikurtų protinę negalią turintys socialinės globos namų gyventojai.
„Tie vaikai mūsų, tokį visą reikalą per tvorą matyt, tai žinot... Pastatytas vaikų žaidimų namukas, supynės ir vaikai, žinot, per tvorą matys tuos žmones su negalia, tuos daunus, nu, tai kažkaip nemalonu, aš nežinau“, – 15min apie situaciją pasakojo Marius.
Pasak jo, neįgalieji turėtų gyventi ne miestelyje.
„Jie tegu integruoja kažkur kitur – taigi aplink Kaišiadoris, Žiežmarius pilna mokyklų sutvarkytų apleistų stovi, ko jie čia lenda į tą miestelį, aš nežinau. (…) Aš nieko prieš tuos žmones, bet raskit vietą jiems. Ar ne taip? Mano gimtadienis penktadienį, atvažiuoja svečių, čia vaikai, supynes nupirkau, čiuožinėja, šašlykus kepam, o čia žmonės per tvorą su visokiais...
Aš buvau ten tuose Strėvininkuose, mačiau, kaip ten kas atrodo. Ten baisu žinokit, ten, žinokit, tvoros turi būti spygliuotos, geležinės. Tokia integracija, kad ryte rasim paskui ant supynių besisupant? (…) Jie turbūt sakys, kad tvorą uždengsim, tai aš sakysiu: pala, pala, mano vaikų kambariai antram aukšte, tai jie per langą matys, klaus, kas ten, tėti, mama, per žmonės? Mano vaikai nesiintegruos gyvenime“, – 15min teigė Marius.
Žiežmarių gyventojas aiškino, kad projektas ruoštas paslapčia, tačiau galiausiai pripažino, kad Strėvininkų socialinės globos namai paaiškinti situaciją pakvietė patys – įkalė stulpelį su kvietimu kalbėtis ketvirtadienį vakare.
Ten baisu žinokit, ten, žinokit, tvoros turi būti spygliuotos, geležinės.
Vakaro susitikimui, pasak Mariaus, vietos gyventojai ruošėsi kaip mūšiui. „Eisim į mūšį. (…) Kaimynai visi sukilo, nu, kam sako mums tie žmonės tokioj vietoj reikalingi. (…) Jeigu ką, teismo keliu eisim“, – žadėjo jis.
Apgyvendinti ketina 10 žmonių
Strėvininkų socialinės globos namų direktorius Kęstutis Jakelis 15min patvirtino, kad apie kaimynų nerimą žino. Ir jam apmaudu, kad žmonės šitaip priešiškai nusiteikę.
Tai paprastas namas, jokiu būdu ne įstaiga. Ten gyvens dešimt gyventojų ir visada bus vienas darbuotojas.
Tačiau K.Jakelis tikisi, kad viskas tik dėl nežinojimo. Būtent todėl ketvirtadienį patys globos namai nutarė rengti susitikimą su gyventojais.
„Tai bus bendruomeniniai grupinio gyvenimo namai. Dešimčiai mūsų globos namų gyventojų, kurie šiandien gyvena globos namuose, pagal Vyriausybės programą sudaromos galimybės įsijungti į bendruomenės gyvenimą. Tie grupinio gyvenimo namai yra prilyginami gyvenamiesiems namams. Gyvenamųjų namų kvartale ruošiamės statyti, projektuojame tuos grupinio gyvenimo namus. Tai paprastas namas, jokiu būdu ne įstaiga. Ten gyvens dešimt gyventojų ir visada bus vienas darbuotojas“, – aiškino globos namų vadovas.
Pasak jo, gyventojai bus atsakingai atrinkti ir integruojami tie, kurie gali gyventi savarankiškai – nueiti į kultūros namus, bažnyčią, biblioteką, parduotuvę. Ir dabar, gyvendami globos namuose kartu su 200 likimo draugų, šie asmenys yra savarankiški, draugiškai sutaria su kaimo gyventojais, yra kviečiami arbatos, į svečius.
„Žiežmarių gyventojai jau susidūrę su jais, jie ir dabar lankosi kultūros namuose, į biblioteką ir niekada nekilo jokių incidentų“, – aiškino K.Jakelis. Jam liūdna, kad žmonės tokie įsibaiminę, nes grupinio gyvenimo namai pasiteisinę – Lietuvoje jie ne pirmieji ir ne paskutiniai.
Pasak globos namų vadovo, šiuo metu Žiežmariuose jau yra įsigytas sklypas, už jį mokėta mažiau nei 10 tūkst. eurų, projektuojamas gyvenamasis namas, o jį pabaigti ketinama iki kitų metų balandžio.
Šiuo metu Srėvininkų globos namuose gyvena apie 200 asmenų, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Kaišiadorių meras: tokie ir gatvėse vaikšto
Kaišiadorių meras konservatorius Vytenis Tomkus 15min sakė, kad planas atidaryti grupinio gyvenimo namus Žiežmariuose su savivaldybe nesusijęs. Jis finansuojamas tiesiai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per socialinės globos namus.
Yra ir gatvėje daug tokių vaikštančių, kurie irgi gyvena normalius gyvenimus. Čia tiesiog informacijos trūkumas ir iš to daromos nepagrįstos išvados.
„Ministerijos reikalavimu, integracija negali vykti miške. Tai turi būti gyvenamoji teritorija. Žinau, kad ten buvo skelbimų laikraščiuose, kad ieškoma žemės sklypo. Sklypą jau yra nupirkę ir ten projektuos gyvenamąjį namą. Teritorija bus aptverta, bet jokių ypatingų reikalavimų, poveikio aplinkai vertinimo tikrai nereikia, nes tai nėra gamybinė veikla, o paprastas gyvenamasis namas“, – teigė meras.
Savivaldybė projekte nedalyvauja, globos namai jį vykdo savarankiškai, tačiau V.Tomkus pripažino žinantis, kad vietos gyventojai nepatenkinti. Ir jam dėl to nesmagu.
„Tas požiūris tikriausiai kyla iš to, kad informacijos neturi ir gyvena pagal savo įsivaizdavimą. Jie pamatys ir sužinos, kad ten gyventojų, kurie nesugeba gyventi savarankiškai ar yra agresyvūs, niekas nekels. Yra dalis gyventojų įstaigoje (gal 20 iš 200), kurie kasdien važiuoja į darbus, gyvena normalų gyvenimą, tik tiek, kad dabar yra apgyvendinti bendroje įstaigoje su kitais. Yra ir gatvėje daug tokių vaikštančių, kurie irgi gyvena normalius gyvenimus. Čia tiesiog informacijos trūkumas ir iš to daromos nepagrįstos išvados“, – kalbėjo V.Tomkus.
Jei po ketvirtadienio susitikimo gyventojai liks įsitikinę, kad kaimynų neįgaliųjų nenori, meras galvos – galbūt verta surengti dar vieną susitikimą, galbūt – ekskursiją į jau veikiančius grupinio gyvenimo namus.
