Žinia iš Briuselio – NATO grįžta prie ištakų: nuo akcento į politinius klausimus prie karinių reikalų

D.Matulionis kol kas negalėjo komentuoti, kas konkrečiai keistųsi dėl Baltijos šalių gynybos planų, kurie numatytų karinius pajėgumus, jų aktyvavimo terminus.

Šis klausimas, kaip pažymėjo jis, nėra viešas.

„Aš tiktai dar kartą noriu pabrėžti, kad tikrai vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas įgaus daugiau įgaliojimų tuo atveju, jeigu įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę bet kurioje Aljanso vietoje.

Ir atitinkamai su visa mūsų Aljanso pajėgų struktūra. Ne tiktai sausumos pajėgomis, bet ir oro, jūrų pajėgomis ir daugybe kitų klausimų, kurie turi būti sutvarkyti iki galo tam, kad vėl sugrįžtume prie veiksmingos kolektyvinės gynybos, kuri galbūt šiek tiek pastaruoju metu buvo mažiau akcentuojama. Prieš karą buvo daugiau akcentuojami politiniai klausimai“, – ketvirtadienį Briuselyje viešintiems Lietuvos žurnalistams komentavo jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Deividas Matulionis

Pajėgas turės skirti ir Lietuva

D.Matulionis tikisi, kad nauji NATO gynybos planai bus patvirtinti ir bus palankūs dėl rytinio flango apginamumo.

„Labai tikimės, kad NATO viršūnių susitikime jie politiškai bus galutinai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti. Dar šiek tiek laiko reikės dėl jų įgyvendinimo“, – Briuselyje viešintiems žurnalistams iš Lietuvos sakė mūsų šalies atstovybės prie NATO ambasadorius.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Kyjive

Kartu jis minėjo, kad dar nėra nuspręsta, kokiu lygiu jie bus tvirtinami. Esą dėl to vyksta tam tikra diskusija.

D.Matulionio nuomone, iki Aljanso gynybos ministrų susitikimo, įvyksiančio birželio mėnesį, turėtų būti galutinai aišku, kaip viskas atrodys.

Tačiau deklaracijoje, kurią pasirašys NATO valstybių vadovai Vilniuje, pasak diplomato, tikrai bus aiškiai pasakyta, kad judame naujos kokybės gynybos planų Aljanso teritorijai ginti link.

Lietuva, kaip minėjo D.Matulionis, jau prisiima nemažus įsipareigojimus dėl gynybos.

Jis priminė, kad kuriama divizija, modernizuojama kariuomenė.

„Ir Lietuva atitinkamai irgi turės dedikuoti savo pajėgas Aljansui, t. y. ne tik Lietuvos gynybai“, – nurodė jis.

Sunkiausias klausimas – dėl Ukrainos

Lietuva siekia, kad Ukrainai būtų suteikta aiški narystės NATO perspektyva.

Tačiau D.Matulionis pripažino, kad šis klausimas sudėtingas.

Donecko srities karinės administracijos tarnybos nuotr./Rusijos atakos Slovjanske padariniai

„Tikrai bus parengtas paketas, kuris, tikiuosi, bus palankus ukrainiečiams. Bet diskusija tik prasidėjusi, taigi būtų neatsakinga man dabar komentuoti, nes nuomonių yra įvairių, kaip toli turėtume eiti.

Jūs Lietuvos poziciją puikiai žinote – ji visiems yra aiški: tiek mūsų Užsienio reikalų ministerijos, tiek prezidento, tiek Seimo. Bandysime daryti viską, kas įmanoma, kad Ukraina būtų arčiau NATO“, – akcentavo ambasadorius.

D.Matulionio nuomone, Ukraina turėtų būti laipsniškai įtraukta į Aljansą. Kaip tai bus daroma, esą bus matyti.

„Turbūt šiuo metu yra sudėtingiausias klausimas NATO viduje“, – pažymėjo jis.

Kaip patikslino, taktiniais sumetimais, bet, kaip taip pat pažymėjo – ne strateginiais klausimais, Aljanso narės dėl Ukrainos narystės turi skirtingas nuomones.

D.Matulionis sakė besitikintis, kad artimiausiu metu prie NATO pavyks prisijungti ir Švedijai. Jos narystės prašymo dar nėra patvirtinusios dvi Aljanso šalys – Turkija ir Vengrija.

15min žurnalistės vizitą Briuselyje apmoka Užsienio reikalų ministerija. Įtakos turiniui tai neturi.