G.Landsbergis trečiadienį Seime žurnalistams sakė, kad su kitų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais sutarė, kad bus bendras skrydis iš Londono į Rygą. Konkretus oro uostas, iš kurio Jungtinės Karalystės sostinėje vyks skrydis, bus paskelbtas vėliau.
Iš Rygos į Lietuvą bus organizuotas pervežimas. Skrydis bus mokamas. Kaina kol kas neaiški.
Sugrįžtantieji turės turėti ne vėliau kaip 48 valandos iki skrydžio atliktą COVID-19 testą su neigiamu rezultatu arba izoliuotis 10 dienų.
Sugrįžtančius Baltijos šalių piliečius koordinuos Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Jungtinėje Karalystėje.
„Pagrindinis akcentas yra tikriausiai tas, kad tai yra humanitarinis skrydis. Kitaip tariant, kad sudarant sąrašą grąžinamų žmonių pirmiausia bus atsižvelgiama į sveikatos aplinkybės, ypatingą susiklosčiusią tų asmenų situaciją. Dėl to, kad tai vis tiek limituotas vietų skaičius. Sveikatos būklė turbūt būtų vienas iš svarbesnių kriterijų“, – aiškino užsienio reikalų ministras.
Kalbėdamas apie aplinkybes dėl sveikatos būklės, G.Landsbergis nurodė, kad bus vertinama, ar tų žmonių negrįžimas į Lietuvą galėtų pakenkti jų sveikatai.
Pavyzdžiui, tai gali būti kalba apie Lietuvoje suplanuotą operaciją ir panašiai.
G.Landsbergis sakė, kad skrydžiui registravosi dešimtys žmonių. Tačiau šis skaičius yra nuolat kintantis.
„Esminis dalykas, ką kalbėjome su kolegomis ir aš ką kalbėsiu jau dabar su užsienio kolegomis, žmogiškumo kriterijus. Pagrindinis dalykas. Žiūrėkime į tuos atvejus žmogiškai. Dėl to, kad tų vietų skaičius nedidelis. Tie žmonės, kurie turi galimybę luktelti tas keletą dienų, labai prašysime kantrybės ir palaukti. Diskusija dėl sausio 1-osios ir galimybės atnaujinti komercinius skrydžius nuo tada, vyks dar po Kalėdų. Skambinsimės su kolegomis, diskutuosime apie tai. Neatmetu galimybės, kad tie skrydžiai atsinaujins“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Tie žmonės, kurie turi galimybę luktelti tas keletą dienų, labai prašysime kantrybės ir palaukti.
Premjerė Ingrida Šimonytė Seime žurnalistams sakė, kad bendradarbiaujama su kitomis Baltijos valstybėmis, kad kažkokia dalis Jungtinėje Karalystėje būtų grąžinta artimiausiu metu.
„Žinoma, prioritetas yra vaikai, mamos su vaikais, besilaukiančios moterys, savaime supranta, ten humanitarinė turbūt eilė. Tuo pačiu metu ambasada visus besikreipiančius vertina ir registruoja. Jeigu matysime, kad reikia papildomų sprendimų, tai bus tie papildomi sprendimai. Vėlgi kaip ir karantino atveju tą situaciją stebime pagal tai, kaip yra“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Tai, kada tiksliai gali būti vykdomi skrydžiai įstrigusiems piliečiams parvežti, pasak I.Šimonytės, ne visiškai priklauso nuo mūsų. Tačiau konkrečios datos bus paskelbtos.