Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seime antradienį sakė, kad mūsų šalies ambasada Jungtinėje Karalystėje nuo vakar pradėjo rinkti duomenis apie žmones, kuriems reikia vadinamojo humanitarinio grįžimo į Lietuvą.
„Jų nėra daug. Tikslus skaičius galbūt bus šiek tiek vėliau patikslintas“, – nurodė jis.
Kartu G.Landsbergis pridūrė, kad tokių žmonių „nėra šimtai“. Kiekvienas atvejis, anot jo, tikrinamas individualiai.
Vienas galimų sprendimų – Baltijos šalims užsakytu reisu parskraidinti piliečius namo. G.Landsbergio teigimu, sprendimai – dienų klausimas.
„Visos trys valstybės susiduria iš esmės su ta pačia problema – jos drauge priėmė sprendimą nutraukti keleivinius skrydžius. Manome, kad ir toliau trys valstybės gali ieškoti kartu išeičių, kaip pagelbėti žmonėms, kuriems to būtinai reikia“, – komentavo užsienio reikalų ministras.
Konkretizuodamas vadinamąsias humanitarines priežastis, G.Landsbergis aiškino, kad tai gali būti, pavyzdžiui, netektis šeimoje, akivaizdžios problemos neturint galimybės užsitikrinti gyvenamojo būsto, vaikų atskyrimas nuo šeimos ir panašiai.
Ar žmonėms reikėtų susimokėti už galimą parvežimą į Lietuvą, anot užsienio reikalų ministro, techninių sprendimų klausimas. Tačiau tokia galimybė esą neatmetama. Pavasarį parvežant iš užsienio Lietuvos piliečius, jiems reikėjo susimokėti.
Žmonės, kurie dėl humanitarinių priežasčių nori grįžti į Lietuvą, turėtų kreiptis į mūsų šalies ambasados Jungtinėje Karalystėje Konsulinį skyrių.
I.Šimonytės teigimu, bus ieškoma sprendimų dėl Jungtinėje Karalystėje įstrigusių piliečių. Vienas galimų sprendimų – repatriaciniai skrydžiai.
„Vakar kalbėjome apie tai su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, kadangi yra ir lietuvių, ir latvių, ir estų. Tikrai ambasada renka duomenis, Užsienio reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija bandys nustatyti, kiek žmonių yra įstrigę tikrai dėl pagrįstų priežasčių. Tarkime, dėl to, kad turėjo tam tikrų verslo reikalų ar panašių dalykų, kuriems reikia grįžti, o ne atvykti į svečius. Ir bandysime kooperuotis su kolegomis Latvijoje ir Estijoje, jeigu pavyks, ir tiesiog kažkokiu būdu bendrai tą klausimą spręsti“, – tikino Vyriausybės vadovė.
I.Šimonytė akcentavo, kad parsivežti gali būti tik tie, kurie Jungtinėje Karalystėje „įstrigo“ dėl dalykinių ryšių ar kitų ypatingų aplinkybių. Tikrai ne visi norintys.
„Būtų labai keista, jeigu būtų kita pozicija. Man atrodo, nuo pačių pradžių, kada buvo įvestos karantino priemonės, mes tikrai raginome į svečius šventėms į Lietuvą nevažiuoti. Todėl kad epideminė situacija yra sudėtinga. Dabar Jungtinėje Karalystėje dar atsirado papildomų situacijos sunkumų ir tikrai neatrodo, kad tai būtų labai gera mintis grįžti į Lietuvą“, – pabrėžė premjerė.
