05 15 /15:01

Žiniasklaida: nacionalinio stadiono statyboms pasiskolinti milijonai, bet neaišku, ar visi tam ir išleisti

Daugiafunkcio komplekso ir nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 66 mln. eurų, tai nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tačiau esą kyla klausimų, kokie darbai buvo padaryti už šiuos pinigus, skelbia LRT radijas. Projektą valdančios bendrovės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ vadovė Agnė Grendelė vis dėlto nurodė, kad iki praėjusių metų pabaigos jie buvo pasiskolinę tik 8,1 mln. eurų.
Nacionalinis stadionas
Nacionalinis stadionas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Koncesijos bendrovė iki praėjusių metų pabaigos buvo pasiskolinusi 8,1 mln. eurų. Šios lėšos buvo panaudotos projekto rengimo, statybvietės parengimo ir nulinio ciklo darbams.

Negaliu komentuoti VPT pateikiamų skaičių – kiek suprantu, jie kalba apie finansavimo modelyje numatytus įsipareigojimus, tačiau esamoje projekto stadijoje jie neturi nieko bendro su realybe“, – LRT.lt pakomentavo A. Grendalė.

VPT savo ruožtu yra pastebėjusi, kad vien šiais metais už paskolas gali reikėti sumokėti beveik 10 mln. eurų palūkanų. Šią informaciją LRT radijui patvirtino VPT Priežiūros skyriaus vedėjas Ramutis Prišmantas.

„Tarnyba atkreipė dėmesį, kad 2021–2023 m. laikotarpiu rodoma, kad paimta ganėtinai nemaža paskolų suma. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ta paskolų suma nekoreliuoja su faktiškai atliktiems darbams išleistomis sumomis“, – sakė jis.

Anksčiau LRT radijas skelbė, kad pasiskolinta suma yra gerokai didesnė – net 120 mln. eurų.

Komentarą dėl šito paskelbė ir Vilniaus miesto savivaldybė: „Viešojoje erdvėje šiandien pasklidus klaidingoms spekuliacijoms dėl galimai Daugiafunkcio komplekso Projekto bendrovės pasiskolintų iki 120 mln. eurų, projekto bendrovė „Baltcap“ patikslino, jog iki 2023 m. pabaigos buvo pasiskolinusi 8,1 mln. eurų.

Paaiškiname, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonėje nurodoma, jog paskolos panaudojimas yra atvaizduojamas finansiniame veiklos modelyje – t. y. koncesininko išlaidų ir pajamų plane, pagal kurį jis skaičiavo savo pasiūlytą investicijų vertę.

Tačiau kada konkrečiai ir kokias sumas koncesininkas faktiškai pasiskolina – neturi įtakos Suteikiančiųjų institucijų (Vilniaus miesto savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) mokėjimams koncesininkui. Institucijos už atliktas investicijas nemokės, kol nebus visiškai užbaigtas Daugiafunkcis kompleksas, ir mokės tik tą investicijų (įskaičiuojant finansavimą) sumą, kuri buvo nurodyta finansiniame veiklos modelyje. Jeigu koncesininkas patirs daugiau finansavimo kaštų, tai yra jo paties rizika.“

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba svarsto klausimą dėl koncesijos sutarties pakeitimo, pagal kurį šiek tiek keisis kainą, kurią už projektą teks sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei ir Vyriausybei.

Tad jau svarstant darbotvarkę Artūras Zuokas pasiūlė šį klausimą braukti, kadangi, kaip sakė opozicijos lyderis, remdamasis LRT radijo paskelbta informacija, kad šioms statyboms 2021-2023 metais pasiskolinta 120 mln. eurų, kurie nebuvo panaudoti statant stadioną. Esą tai reiškia, kad savivaldybei ir visuomenei buvo meluojama, jog fondas negali užtikrinti darbų finansavimo.

„Žinant, kad nemaža šio fondo suma buvo pralošta kazino, o tie pinigai, ką patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba, pasiskolinti, tai gali būti jau kriminalinė byla. Todėl siūlau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkė, o administracija, meras turėtų labai aiškiai paaiškinti situaciją“, – teigė A.Zuokas.

Išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės siūlė ir kiti opozicijos atstovai, vis dėlto jų nepakako ir klausimas liko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis