Sąjūdžio metais ir per kruvinus 1991-ųjų įvykius turėjusi milžinišką, maždaug 80 proc., pasitikėjimą, 2000 m. – 65,5 proc., ji degino savo reitingą visus 20 metų. Ir šiemet jis tesiekia 37 procentus, rodo „Vilmorus“ tyrimas. Žmonių pasitikėjimas smuko perpus.
Negana to, žiniasklaida Lietuvoje prarado ir moralinio autoriteto pozicijas, ir žmonių gynėjos vardą. Šią savaitę paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma tik sustiprina nusivylimą, kai aiškėja, kaip veikė „MG Baltic“ koncernui priklausanti žiniasklaidos grupė, o televizijos žurnalistas Tomas Dapkus tapo „MG Baltic vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir šantažo įrankį“.
Kad tokie neteisėti metodai naudojami, siekiant daryti įtaką generalinio prokuroro skyrimui, yra pabrėžusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kai laiške Eligijui Masiuliui prašė perduoti linkėjimus televiziją valdančio koncerno vadovui „kad patrauktų savo skaliką“.
Kaltinimų nederama veikla sulaukęs „MG Baltic“ koncernui priklausančios televizijos žurnalistas, prezidentės „skaliku“ išvadintas Tomas Dapkus ginasi, kad yra nepagrįstai viešai plakamas.
„Prieš mane vykdoma beprecedentė šmeižto kampanija, kai viešinamos kažkokios selektyvios informacijos pažymos“, – teigia „InfoTV“ laidos „Savaitės panorama“ vedėjas Tomas Dapkus.
T.Dapkus žadėjo iki savaitės pabaigos susisiekti, pateikti savo nekaltumo įrodymų, tačiau kol kas šio pažado nevykdo.
Verslo įtakas politikams nagrinėjančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas ragina T.Dapkų atvykti liudyti. Ir tam dar laiko yra, nes komitetas galutinę išvadą planuoja pateikti iki birželio.
Žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai vienu balsu tvirtina, kad Lietuvos žiniasklaidai suduotas milžiniškas smūgis ir padėtį keisti būtina tuoj pat. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad šiuo metu žurnalistais prisistatantys asmenys gali užsiimti veikla, kuri nieko bendra neturi su žurnalisto darbu, gali nebaudžiami net šantažuoti ir kol kas su šiuo reiškiniu galime kovoti tik viešumu.
„Tai, kas kartais vyksta po žurnalistikos priedanga, pradedant žvalgybine, baigiant kažkokia neskaidria veikla, rodo, kad dalis verslo ir politikų yra iš tikrųjų nusikalstamų struktūrų padaliniai ir žurnalistika yra tiktai priedanga. Lietuvoje šiandien, deja, irgi labai kartais patogu apsimesti žurnalistu, kadangi jis net negali pagal Baudžiamąjį kodeksą būt baudžiamas už korupciją, nes jis nėra tas subjektas, kuris įstatyme numatytas“, – kalbėjo Žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius.
Žurnalistų draugijos vicepirmininkė Vaiva Žukienė, kurį laiką vadovavusi ir leidėjų bei žurnalistų savitvarkos organizacijai Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tikina pastebėjusi, kad Lietuvoje paplitęs reiškinys, kai žiniasklaida yra suaugusi su politikais, verslu, todėl žurnalistai, užuot ėję visuomenės sarginių šunų pareigas, tampa klusniais savo šeimininkų skalikais.
„Pažiūrėkim, kiek savivaldybių tarybose dirba redaktorių. Kiek merų arba jų šeimos narių turi savo žiniasklaidos priemonių. Ar čia yra normalu? Nėra normalu. Taip neturi būti. Aš manau, kad einantys į politiką žurnalistai arba politikai apskritai, jie neturėtų turėti žiniasklaidos priemonių. Bet žinote, ne mes esame įstatymų leidėjai“, – sakė V.Žukienė.
Profesorius Andrius Vaišnys ragina žurnalistų profesinę bendruomenę susitarti ir pasirašyti susitarimą dėl aukštų standartų, kurie aprėptų profesinį solidarumą, kvalifikacijos ir kompetencijų įvertinimą.
„Per daugelį metų, bent per šį ketvirtį amžiaus, tokie pasiūlymai buvo atmetami, nes ir leidėjas, ir redaktorius, ir žurnalistas mėgaujasi tuo, kad jis gali kitus įvertinti, bet labai retai arba beveik niekada, nes nėra tokios tvarkos ir sistemos, kad galėtų save įsivertinti – savo standartus ir savo darbą, ir savo kompetencijas, ir kvalifikacijas“, – kalbėjo VU Žurnalistikos instituto profesorius dr. A.Vaišnys.
Estų „Eesti Meedia“ valdomo interneto portalo „15min.lt“ vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius sako, kad laisvai kvėpuoti dabar, ko gero, gali tik užsienio kapitalo valdoma žiniasklaida Lietuvoje. Iš šios klampynės gali gelbėti tik viešumas, nes tai, ką dabar sužinome, privers suklusti ir žurnalistų pateikiamą turinį vertinti kritiškiau.
Galbūt šis skandalas padės didesnio skaidrumo siekiantiems verslininkams, o reklamos davėjus – atidžiau rinktis, kurioje žiniasklaidos priemonėje jie nori matyti savo vardą. R.Celencevičius ragina žurnalistus pagalvoti apie tikrai veiksmingos organizacijos steigimą.
„Ne tik šiaip darinio, kuris turi profesinės sąjungos vardą. Reikia organizacijos, kuri turėtų savo vardą, turėtų galią reikalauti sprendimų ir turėtų galią reikalauti atsakomybės iš žiniasklaidos savininkų ir vadovų“, – sakė „15min.lt“ vyriausiasis redaktorius R. Celencevičius.
Pastarosiomis dienomis kilęs skandalas, kai išviešinta VSD informacija, parodė, kokiais metodais galbūt veikė „MG Baltic“ ir su ja siejamos žiniasklaidos priemonės. Tačiau 2011 m. birželį „WikiLeaks“ nutekinta Vilniuje dirbusių Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatų ataskaita Valstybės departamentui atpasakojo niūrų vaizdą: Lietuvoje politikai, verslininkai už ramybę, gerą įvaizdį turėjo susimokėti. Žiniasklaidos savininkai pateikdavo labai skirtingus įkainius – neįvardintas Darbo partijos atstovas diplomatams skundėsi, kad jam straipsnis „Lietuvos ryte“ kainuoja 25 tūkst. litų., o socialdemokratų partijai – 5 tūkst. Lt.
Ataskaitoje cituojamas tuomečio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Vilius Kavaliauskas amerikiečiams pasakojo, kad Lietuvoje reikia „nusipirkti teisę nebūti puolamam“.
„Dienraštis gali pakeisti ministrą – bet kuris dienraštis, bet kurį ministrą. Valdžios atstovai atrodo tarsi suparalyžiuoti žiniasklaidos“, – teigė V.Kavaliauskas.
JAV bendrovės „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje vadovas Raimundas Voiška amerikiečių diplomatams papasakojo sulaukęs „Respublikos“ savininko pasiūlymo neva už 1 mln. litų sužlugdyti „Pfizer“ konkurentus. Apsispręsti duotos dvi savaitės, po to sekė šantažas. Šią amerikiečių ataskaitą plačiai aprašė įtakingas Norvegijos dienraštis „Aftenposten“, tačiau Lietuvoje ši informacija pokyčių nesukėlė.
Kokius dar žiniasklaidos darbo užkulisius atskleis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas, sužinosime po poros savaičių. Neatmestina, kad dėl naujos informacijos pasitikėjimas Lietuvos žiniasklaida patirs naujų nuopuolių.