2022 07 07

Žinios iš Seimo: dėl Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą svarstoma nauja idėja

Likus trims dienoms iki rusiško cemento ir alkoholio įtraukimo į Europos Sąjungos juodąjį sąrašą, pasirodė naujas siūlymas, kaip būtų galima aprūpinti Kaliningrado sritį, nutrūkus tranzitui per Lietuvą. Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė 15min patvirtino, kad aptariama galimybė cemento gabenimui išduoti vienkartinius leidimus.
Vilniaus geležinkelio stoties perone – paroda, skirta atkreipti rusų dėmesį į karą Ukrainoje / Žygimanto Gedvilos nuotr.
Vilniaus geležinkelio stoties perone – paroda, skirta atkreipti rusų dėmesį į karą Ukrainoje / Žygimanto Gedvilos nuotr.

Remdamasi Europos Sąjungos sankcijomis, Lietuva nuo birželio vidurio per savo teritoriją neleidžia iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus kraštą vežti plieno.

Liepos 10-ąją, sekmadienį, įsigalioja sankcijos rusiško cemento ir alkoholio gabenimui per Europos Sąjungos šalis. Jos įvestos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.

15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa
15min iliustracija/Tranzito geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą trasa

Lietuvos valdžios atstovai teigia pavasarį gavę Europos Komisijos išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.

Rusijos režimas tai vadina Kaliningrado blokada ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Europos Komisija šiuo metu svarsto, ar paskelbti naujas gaires dėl galimo tranzito atnaujinimo.

Tranzito klausimą šią savaitę Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Po susitikimo Lietuvos Vyriausybė pranešime spaudai paskelbė, kad „susitikimo metu buvo aptarta būtinybė nepasiduoti Rusijos šantažui bei spaudimui“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Būtina bausti Rusiją

L.L.Andrikienė teigia, kad Lietuva Lietuva pasirinko vienintelį teisingą – teise besiremiantį, teisiškai korektišką – kelią.

„Tai reiškia, kad, pirma, ES ir toliau turi laikytis galiojančių sutarčių su Rusija. Antra, Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, galioja ES sprendimai dėl sankcijų Rusijai“, – 15min teigė ji.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Laima Andrikienė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Laima Andrikienė

Politikė pabrėžė, kad sankcijos negali būti malonios ar patogios Rusijai, nes jų tikslas yra priešingas – bausti, izoliuoti Rusiją dėl karo prieš Ukrainą, dabar jau ES šalį kandidatę, stabdyti ir galiausiai nutraukti Rusijos karo mašinos finansavimą.

L.L.Andrikienė atkreipė dėmesį, kad dėl sankcijų apsispręsta jau anksčiau, o prekes ir toliau galima gabenti jūra.

„Kaliningrado sritis – Rusijos dalis, todėl nei joje veikiantiems Rusijos verslams, nei politikams, nei kariniam personalui, kurio srityje gausu, sankcijų prasme jokių išimčių būti negali. Rusija apie visas sankcionuotas prekes yra informuota iš anksto, ji turi visas galimybes tam pasirengti, ar tai būtų plienas, ar cementas, ar alkoholis. ES sankcionuotas prekes Rusija į Kaliningradą gali atsigabenti jūra, keltais, taip pat oru“, – teigė politikė.

L.L.Andrikienė kartu pranešė, kad yra svarstoma ir vienkartinių leidimų sistema išskirtiniams atvejams.

„Jei nutiktų taip, kad gyventojų vartojimui staiga pristinga, pavyzdžiui, cemento – sankcijos cementui įsigalios liepos 10 d., būtų galima leisti nugabenti cementą, bet tai būtų vienkartiniai leidimai. Jokių kvotų ir pan. būti negali“, – teigė ji.

„Toks ES veikimas būtų logiškas ir nebūtų traktuojamas kaip sankcijų Rusijai švelninimas, užsimerkiant prieš Rusijos toliau vykdomą karą prieš Ukrainą, civilinių objektų naikinimą, gyventojų. Rusija nenusipelnė jokių nuolaidų“, – sakė L.L.Andrikienė.

Jos teigimu, šiuo metu „tiesioginis ar per tarpininkus vykdomas Rusijos spaudimas Europos Sąjungai ir jos institucijoms yra akivaizdus, kaip ir spaudimas, daromas ES valstybėms narėms“.

„Jam pasiduoti negalima: Putinas labai gerai žino, ką jis turi padaryti, kad sankcijos būtų panaikintos“, – sakė L.L.Andrikienė.

Cementas jau gabenamas keltais

Rusijos gubernatorius Antonas Alichanovas pranešė, kad krovininiu laivu pirmoji cemento partija iš Sankt Peterburgo į Kaliningradą galėtų būti pristatyta ketvirtadienį.

Lietuvos valdžios atstovai griežtai atmeta Rusijos siekį užsitikrinti kokį nors išskirtinį koridorių prekių tranzitui per Lietuvą – pabrėžiama, kad muitinės ir kitokia kontrolė privalo išlikti.

Apie Kaliningrado aprūpinimą kaip argumentą diskusijose dėl tranzito yra užsiminęs ir užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis.

„Jeigu kilusios naujos aplinkybės dėl Kaliningrado aprūpinimo ir sankcijų poveikio Kaliningrado sektoriams, kurioms netaikomos sankcijos, na ką, matyt, Europos Komisija turi galimybę tai išnagrinėti ir teikti pasiūlymus“, – feisbuke neseniai rašė R.Karoblis, kartu pabrėždamas, kad tai jo asmeninė, o ne institucijos, nuomonė.

Rusijos galimas atsakas

Vos pradėjus taikyti sankcijas, Europos Komisijos ir kitų šalių atstovai užstojo Lietuvą, pabrėždami, kad lietuviai laikėsi visų procedūrų.

Tačiau vėliau pasirodė signalų, kad vokiečiai ir dalis amerikiečių pareigūnų siūlo „deeskaluoti situaciją“. Lietuvos valdžia iš Europos Komisijos sulaukė neoficialaus rašto su išaiškinimu, kad tranzitas galėtų būti tęsiamas, tačiau Lietuvos institucijos išsakė tam savo pastabas.

Į diskusiją viešai įsitraukė ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – jis paskutinėmis birželio dienomis paragino Europos Sąjungą nustatyti taisykles „atsižvelgiant į tai, kad turime reikalą su eismu tarp dviejų Rusijos dalių“.

Kai kuriems lietuviams šis pareiškimas sužadino blogiausius istorinius stereotipus, nes Vokietijos kancleris nutylėjo, kad „tarp dviejų Rusijos dalių“ yra suvereni NATO ir Europos Sąjungos šalis.

Artėjant liepos 10-osios terminui Rusijos valdžios atstovai vėl ėmė svaidytis grasinimais dėl atsakomųjų priemonių Lietuvai.

Gubernatorius Antonas Alichanovas televizijos kanalui „Rossija 24“ pareiškė, kad vienas iš galimų atsako priemonių būtų „visiškas draudimas importuoti ir eksportuoti bet kokias prekes per Baltijos šalis“.

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė laukianti „politinių-teisinių sprendimų, kad netrukdytų krovinių gabenimui į Kaliningradą“.

Kitu atveju „atsakas Lietuvai turėtų būti pakankamai skausmingas“, teigė politikė.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valentina Matvijenko
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valentina Matvijenko

Rusijos galimybės imtis spaudimo Lietuvą yra ribotos, nes mūsų šalis nebeimportuoja rusiškų dujų ir yra NATO narė.

Viešojoje erdvėje aptariama priemonė galėtų būti Lietuvos elektros sistemos atjungimas nuo bendros sistemos. Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad toks veiksmas sukeltų pavojų elektros sistemos veikimui pačiame Kaliningrade

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys neseniai interviu 15min sakė, kad kurstydama įtampą Rusija gali imtis provokacijų, tokių kaip oro erdvės pažeidimas, bet pradėti karą su NATO šalimi ji neturi resursų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis