TSPMI docento nuomone, žinios apie galimą žurnalistų, kitų asmenų sekimą turi būti kruopščiai ištirtos, Seimui „seniai laikas ištirti ir nustatyti, kokiu mastu VSD stebi Lietuvos gyventojus, kokiu pagrindu ir kam rodoma tokia „operatyvinė“ medžiaga ir kokiais tikslais, kokiomis aplinkybėmis teismai pritaria tokiam stebėjimui“.
Komentare buvęs Laisvosios Europos radijo Lietuvos tarnybos vadovas K.Girnius teigia prieš kelis mėnesius sulaukęs VSD pareigūnu prisistačiusiojo asmens skambučio ir vizito į namus.
„Gana simpatiškas jaunuolis pasakė, kad manimi domisi svetimos šalies saugumas, kuris gal mėgins mane kontaktuoti seminare ar kokiame nors kitame renginyje, turėčiau būti atsargus. Neslėpiau savo nusistebėjimo. Nesu nei krašto apsaugos, nei užsienio reikalų ministerijų tarnautojas, nedirbu mokslinio darbo, kuris galėtų būti pritaikomas karo reikalams. Tad nežinau jokių valstybės paslapčių, o ką galvoju, skelbiu spaudoje“, – teigia apžvalgininkas.
TSPMI docentas sako buvęs nustebintas ir suneramintas pažinties su pareigūnu bei turįs įtarimų, kad jo kritiški straipsniai kliuvo ne užsienio spectarnyboms, o pačiam VSD.
„Esu tikras, kad svetimos šalies agentai net nemėgins su manimi susisiekti. Pats VSD žino, kad tų kontaktų nebūta, ir pirmasis žinotų, jei jie įvyktų. Įtariu, kad VSD šitokiu būdu man praneša, jog mano straipsniai yra kenksmingi, tad turėčiau liautis juos rašęs. Tokia galimybė pykdo, nes demokratinės šalies saugumas neturi teisės mėginti veikti savo nuomonę reiškiančius gyventojus“, – rašo K.Girnius.
Komentare buvęs Laisvosios Europos radijo Lietuvos tarnybos vadovas K.Girnius teigia prieš kelis mėnesius sulaukęs VSD pareigūnu prisistačiusiojo asmens skambučio ir vizito į namus.
Apžvalgininkas teigia nebuvęs tikras, ar VSD pareigūnu prisistatęs asmuo tikrai yra šios institucijos darbuotojas, tačiau kiek vėliau sulaukęs atsakingų VSD pareigūnų patvirtinimo.
Pokalbyje su itin aukštu VSD pareigūnu, kurio pavardės apžvalgininkas nenurodo, K.Girnius teigia sulaukęs paaiškinimų esą prezidentas ir Konstitucinis Teismas pernelyg dažnai kritikuojami valstybės pamatai.
„Po kelių savaičių kreipiausi į itin atsakingą VSD pareigūną. Jis patvirtino, kad jaunuolis yra jų tarnautojas, ir kad manimi domisi užsienio žvalgyba. Bet nesulaukiau įtikimo atsakymo į mano klausimus, kodėl ,tarkime, Rusijos spectarnybos ir VSD manimi domisi. Per du ilgus pokalbius tas aukšto rango pareigūnas aiškino ir teisino VSD veiklą. Ir ne itin subtiliai plovė man smegenis. Kai kurie žurnalistai esą sąmoningai ar nesąmoningai kenkia Lietuvai. Pavyzdžiu nurodė, kad prezidentas ir Konstitucinis teismas (KT), du valstybės pamatai, dažniau kritikuojami negu švietimo ar kultūros ministrai. Priminiau, kad prezidentas ir KT labiau kritikuojami dėl to, kad jų sprendimai ir veiksmai svarbesni ir labiau veikia žmonių gyvenimą negu minėtų ministrų. Turėjau dar nurodyti, jog švietimo ministras labiau kritikuojamas negu ministerijos valytojos, bet ne dėl to, kad sąmoningai mėginama griauti jo autoritetą“, – rašo politologas.
K.Girnius abejoja, ar vadinamieji VSD „perspėjimai“ nulemti draugiškų tikslų.
„Gal saugumiečio vizitu VSD norėjo geranoriškai mane įspėti? Gal. Bet atkakliai peršasi mintis, kad siekiai nebuvo draugiški. Jei aš pats būčiau užmezgęs ryšius su Rusijos agentais, arba jie būtų su manimi susisiekę apgaulės būdu, tada gal būtų buvę pravartu mane įspėti apie pavojų. Bet nebūta jokių kontaktų, ir būtų kvaila manyti, kad kada nors tokių bus. Kodėl tas dėmesys? Įtariu, kad VSD nepriimtinos mano ir panašiai rašančių mintys. Bet juk ne saugumui rašau. Gal VSD mano, kad mano mintys kenkia Lietuvai? Turi teisę taip galvoti, bet tik kaip privatūs piliečiai, o ne kaip VSD tarnautojai. Ne jiems spręsti, kokios mintys yra kenksmingos, ne jų reikalas skirstyti viešų diskusijų dalyvius į patriotus ir kenkėjus“, – teigia komentatorius.
Jis taip pat mini prieš kelias savaites vienoje iš sostinės kavinių kartu su maždaug dešimčia žurnalistų dalyvavęs koaliciją formavusių konservatorių surengtame susitikime su būsimu premjeru Andriumi Kubiliumi ir būsima Krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene.
„Iš patikimų šaltinių sužinojau (ką girdėjo ir daugelis kitų dalyvių), kad VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas bene kitą dieną užsuko pas A.Kubilių ir užsiminė, kad žino apie susitikimą ir kas jame buvo kalbama. P.Malakauskas davė suprasti, kad su kai kuriais iš susitikime dalyvavusių žurnalistų geriau nebendrauti. Tikiu, kad A.Kubilius parodė jam duris“, - rašo apžvalgininkas.
K.Girniaus vertinimu, šiuo atveju VSD peržengė ribą.
„Pirma, pripažįstama, kad žurnalistai ar vieši asmenys yra stebimi ir apie juos renkama medžiaga – ne kai jie slapta rezga sąmokslus, bet kai atvirai kalba su būsimu premjeru. Antra, VSD viršininkas traktuoja būsimą premjerą kaip mokinuką, kurį reikia apšviesti, pasakyti jam ką jis daro, lyg pats premjeras nesuprastų. Trečia, toks elgesys baugina savo įžūlumu. Ne tik premjeras mokomas, bet neslepiama, kad VSD veikiausiai pažeidžia įstatymus, sekdamas žmones, kurie neturėtų būti sekami“, – teigia apžvalgininkas.
Anot jo, tai ne pirmas atvejis, kai VSD mėgina tiesiog veikti Lietuvos politinį gyvenimą.
„Šitoks elgesys kenkia Lietuvai ir griauna demokratinius jo pamatus – skirtingai nuo žurnalistų dažnai neskaitomų ir dar mažiau paisomų straipsnių. Kai kurie pažįstami deputatai vengia atviriau telefonu kalbėti, nuogąstaudami, kad jų pokalbiai klausomi. Vakaruose tokia padėtis nebūtų pakenčiama. Seniai laikas Seimui ištirti ir nustatyti, kokiu mastu VSD stebi Lietuvos gyventojus, kokiu pagrindu ir kam rodoma tokia „operatyvinė“ medžiaga ir kokiais tikslais, kokiomis aplinkybėmis teismai pritaria tokiam stebėjimui. Tai opūs klausimai, kurių tyrimui priešinsis VSD, o gal ir prezidentas – jei spręst pagal tai, kaip VSD ir prezidentas elgėsi per VSD skandalo tyrimą“, – rašo K.Girnius.
Anot jo, tyrimas, kurio išvados turėtų būti viešos, galėtų arba paneigti arba patvirtinti ant VSD veiklos šešėlį metančius įtarimus.
„Jei paaiškės, kad įtarimai, jog VSD klausosi net deputatų pokalbių ar šantažuoja politikus, yra nepagrįsti ar gerokai perdėti, VSD atgautų seniai prarastą gera vardą. O jei Lietuvos piliečiai buvo neteisėtai stebimi ar jų pokalbiai klausomi, atsakingi asmenys turi būti nubausti“, – teigia TSPMI dėstytojas.
