„Žurnalisto šaltinio konfidencialumas labiau nei bet kada gali būti pažeistas ne įpareigojant atskleisti informacijos šaltinį, bet jo atžvilgiu taikant visai kitas procesinio poveikio priemones, pavyzdžiui, pokalbio telefonu pasiklausymą, atliekant kratą ar poėmį. Tokiais atvejais iškyla reali grėsmė atskleisti ne vieną, bet visus žurnalisto turimus šaltinius, kurie konkrečiu atveju gali būti ir niekaip nesusiję su atliekamu tyrimu“, – rašoma inspektorės veiklos ataskaitoje.
Inspektorė problema įvardijo tai, kad procesinių priemonių taikymas žurnalisto atžvilgiu galimas net ir tada, kai žurnalistas nėra įtariamasis.
„Iš tiesų, nereikėtų pamiršti, kad žurnalistas turi tam tikrą imunitetą baudžiamajame procese. Šį žurnalisto imunitetą lemia žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, o kalbant iš profesinės etikos pozicijų – profesinė pareiga jos neatskleisti. Neteikti reikšmės žurnalisto informacijos šaltinio apsaugai ir jos garantijoms tolygu rašyti visuomenės nepasitikėjimo nuosprendžius arba profesinei savižudybei“, – teigia inspektorė ataskaitoje.
Pasak jos, kilus skandalui dėl Valstybės saugumo departamento informacijos, kurią paviešino BNS, Lietuvai „išryškėjo ne tiek išorinė grėsmė, kiek nemokėjimas spręsti viduje kylančių problemų“.
„Viena iš jų, kad esminė žurnalisto veiklos nuostata išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį tvirta tik teoriškai, tuo tarpu praktikoje – lengvai pažeidžiama, teisėsaugos institucijoms neproporcingai taikant procesinio poveikio priemones žurnalistų atžvilgiu arba kitiems viešosios informacijos skleidėjams nesaugant informacijos šaltinio“, – rašoma Z.Zamžickienės Seimui teikiamoje ataskaitoje.
Užpernai spalį naujienų agentūrai BNS paskelbus pie VSD perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo. Šioje byloje kaltinta prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Daiva Ulbinaitė buvo išteisinta Vilniaus apylinkės teisme, aukštesnės instancijos teismas sprendimą skelbs gegužę.
Teismas yra paskelbęs, kad šiame tyrime neteisėtai klausytasi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Teismas taip pat pripažino, kad BNS redaktorė nepagrįstai buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, neteisėta pripažinta ir pas ją atlikta krata.
