Živilės rankose atgyja seni „lietuviško aukso“ papuošalai: ši aistra gimė Meksikoje

Gintarą prisiminė Meksikoje

„Keliavome po vieną Meksikos regioną ir ten mus rodė, kaip kasamas mėlynasis gintaras – labai retas ir brangus. Ir man tokia mintis šovė – retai išgaunamas, daug kainuoja... Juk Lietuvoje gintaro irgi yra! Bėgau nusipirkti to mėlynojo gintaro ir viskas taip prasidėjo“, – patirtį prieš aštuonerius metus prisiminė Živilė.

Meilė lietuviškam gintarui gimė Meksikoje?

Živilė juokiasi ir linkčioja galva: „Grįžusi pradėjau domėtis. Iki tol visiškai tuo neužsiėmiau, tad viskas nuo pradžių – nežinai, kaip tai daroma, su kuo valgoma. Pradėjau susipažinti su gintaro spalvomis, tipais, kur jis randamas, kaip kasamas, kaip gaudomas, kaip apdorojamas. Paskui priėjau prie vintažinio gintaro ir jo papuošalų, kitų dirbinių.“

Živilė Bružienė ir jos rankų darbo žvakės bei papuošalai su gintaru

+4

Būtent seni gaminiai ją sudomino labiausiai, Živilė sako važiuodavusi į sendaikčių turgelius ir ten rasdavo daug „nevertingų“ senų dirbinių.

„Kaip sakau – mūsų auksas, bet toks pats pigiausias, todėl aš turiu jį atgaivinti! Negali būti, kad po kelis litus (tada dar buvo litai) pardavinėja, niekas jo nevertina, numesti kur nors kampe. Tai būdavo papuošalai, detalės nuo papuošalų, paveikslų. Taip ir gimė mintis, kad turiu prikelti senovinius papuošalus“, – pasakojo Ž.Bružienė, rodydama savo kūrinius.

Kaip sakau – mūsų auksas, bet toks pats pigiausias, todėl aš turiu jį atgaivinti!

Atnaujina vintažinius dirbinius

Žiūrint į juos sunku patikėti, kad tai buvo sovietmečiu pagaminti, ne patys prabangiausi gintariniai papuošalai. Živilė juos prikėlė naujam gyvenimui.

„Paskui pradėjau derinti su perlais – perlas irgi iš vandens, kaip ir gintaras. Kaip vyras sako, „jau ko tu tik nesugalvoji“, – juokėsi Živilė, neslėpdama – vyro, vaikų parama buvo ir yra itin svarbi, tai leidžia mėginti, klysti ir vėl mėginti.

Pradžia nebuvo tokia sudėtinga, kaip galima tikėtis, sako Živilė, tačiau štai surasti žmonių, kurie „užvestų ant kelio“, sunkiau:

„Su gintaru dažniausiai dirba vyrai, o jie tai žinot, sako „čia gintaras“. O toliau? O toliau nieko, jiems gintaras yra tiesiog gintaras. Man gi įdomu, kaip jis susidarė, iš kur yra ir t.t.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilės gintaro papuošalai

Živilės kūrybos pradžia – prieš šešerius metus.

„Sukūriau pirmą papuošalą, galvoju – man tai gražu, bet įdomu, ar dar kam nors gražu? Tai ką, socialiniai tinklai, feisbukas. Žiūriu patiktukas po patiktuko, geri atgarsiai“, – apie dar vieną savo veiklą užsimena Živilė.

Taip „Ziba Collection The New CODE of AMBER“ po truputį įgavo žinomumo ir moterys vis drąsiau puošiasi gintaru.

Sukūriau pirmą papuošalą, galvoju – man tai gražu, bet ar dar kam nors gražu? Tai ką, socialiniai tinklai, feisbukas. Žiūriu patiktukas po patiktuko, geri atgarsiai.

„Žinojau, kad turiu meninę gyslelę, bet pradėjau kurti nuo to, kas man gražu. Bet darau papuošalų ir pagal užsakymą. Čia pastebėjau, kad jeigu žmogus suteikia man laisvę, sako – „sukurk, Živile, man papuošalą su gintaru“, tada būtinai pavyksta.

Bet jeigu nurodo, ką dėti, ko nedėti, tai tada viskas, atmetimo reakcija, negaliu, nebe kūryba, kai laisvės nėra, varžoma. Vis dėlto dažniausiai būna, kad sukuri ką nors ir atsiranda pirkėjas, kuris nori būtent šito papuošalo“, – apie kūrybos procesą pasakoja kūrėja.

„Lašelių“ etapas

Paklausta, ar turi savo favoritus tarp papuošalų – ar daugiausia kuria auskarus, vėrinius, gal karolius, Živilė sako, kad tai vyksta etapais.

„Buvo užėjęs toks etapas, kai vien vėriniai – masyvūs. Paskui užėjo vien auskarai, tada – vien minimalizmas. Dabar susikoncentravau ties gintaro „lašeliais“, pakabukais, toks minimalistinis etapas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilės gintaro lašeliai

Kartais būna, ką nors darai ir staiga ateina mintis – oi, kaip smagiai sugalvojau! Tada turi viską mesti ir bėgti, nes kitaip idėja gali pabėgti, – juokiasi Živilė. – O kartais būna, kad veri, veri, išveri, vėl veri. Galiu per penkias minutes greitai suverti papuošalą, o galiu per penkias savaites nieko nepadaryti. Čia nesuprasi, kas lemia.“

Dirbti su gintaru nėra sunku, tačiau tai, kaip sako Živilė, kaprizinga medžiaga – šveičiant, šlifuojant reikia kruopštumo.

„Tai mūsų deimantas. Auksas juk lipdomas, o deimantą reikia briaunoti, šlifuoti. Gintaras pakankamai minkštas, kruopštumo reikia labai daug“, – pripažįsta kūrėja.

Ji sako visko pati nedaranti, į pagalbą ateina ir vyras, dukra.

Masinės gamybos Živilė neketina pradėti, kaip tvirtina, nes vertina ir savo darbą, ir tiek vintažinį, tiek nevintažinį gintarą.

Dar ji sako mėgstanti neapdirbtą gintarą, kuris jau turi tam tikrą formą – tokią ir palieka, tarkim, „lašelius“.

Tai mūsų deimantas. Auksas juk lipdomas, o deimantą reikia briaunoti, šlifuoti.

Gintaras populiarėja

Papuošalai keliauja į įvairiausius Lietuvos kampelius, o taip pat ir į kitas šalis.

Kiekvienas dirbinys būna visiškai kitoks: „Nėra visiškai vienodo gintaro, net ir spalva gali labai skirtis. Tarkim, sako – baltasis gintaras, bet jo gabalėliai gali labai skirtis. Nebent vieną gabalėlį perpjauti, bet ir tai gali nebūti vienoda.“

Živilė įsitikinusi, kad gintaro populiarumas gana permainingas, galima įžvelgti tam tikrus etapus – kai ji pradėjo dirbti su papuošalais, dažnai girdėjo komplimentus, kaip gintariniai dirbiniai jai tinka, tačiau moterys, tai sakydamos, neslėpė, kad pačios puoštis jais nedrįstų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaro papuošalai

„Sakydavo – tai senų bobučių papuošalai. O aš pareiškiau, kad įrodysiu, jog tikrai ne senų bobučių yra gintaras. Toks papildomas varikliukas įsijungė. Ir turiu pasakyti – jaunėja gintarą nešiojančios moterys. Žinoma, priklauso, kokie tie papuošalai. Vieni tinka solidesnio amžiaus moteriai, kiti – jaunoms, štai gintaro „lašeliai“.

Esu pervėrusi daug papuošalų, atneša moterys kokį nors mamos, gal ką nors sugalvosiu, nes žiūrėti nebegali. Ir sukuriu joms, sumoderninu. O būna, kad neperdarau, gaila, siūlau negadinti, juk tai palikimas, bet kada spėsi perdaryti. Esu atkalbėjusi ne vieną“, – apie gintaro populiarumo pokyčius pasakojo kūrėja.

Živilė įsitikinusi – visoms moterims ir visiems vyrams tinka gintaras, tik reikia pajusti jo energetiką, atrasti tai, kas tinka konkrečiam žmogui.

Nes būna, kad papuošalas gražus, bet netraukia, o kitas nėra įspūdingas, bet toks savas.

Vieni tinka solidesnio amžiaus moteriai, kiti – jaunoms, štai gintaro „lašeliai“.

Vyrai irgi puošiasi, sako Živilė, pripažindama, kad drąsesni kreipiasi patys, o už kitus žmonos ir draugės tai padaro – paprašo sukurti ką nors, ką vėliau padovanoja jiems.

Kvepia ir pomidorais

Dar vienas Živilės užsiėmimas – kvapniosios žvakės. Stilingos ir prabangios, kurių kvapai taip pat išskirtiniai.

„Aromaterapija domiuosi labai seniai, kai tik Lietuvoje atsirado. Vis galvodavau, kad norėčiau kažko imtis su kvapais, gal kvepalais, bet tai atrodė labai sunku. Pradėjome domėtis, dukra studijuoja farmaciją, tai ir pasiūlė pabandyti žvakes daryti. Iš pradžių svarstėme apie muilus, bet nusprendėme, kad per paprasta – ne iššūkis“, – juokiasi Živilė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilės žvakės

„Kvapus siunčiamės iš užsienio. Vienus maišome, kitus tokius ir naudojame, tik kad jie buteliuke kvepia visai kitaip, nei paskui žvakėje. Sudėtingiau čia nei su papuošalais“, – atvira Živilė.

Jos teigimu, maloniausia buvo būtent atrinkti kvapus ir dizainą sukurti, tačiau gaminant žvakes tenka atlikti ir daugiau darbų, kurie būtini, tik ne tokie kūrybiški. Tarkim, rasti tinkamas dagtis.

Dabar žvakėms naudojami aštuoni kvapai, bet keturių iš jų moterys ketina atsisakyti, užtat bus nauja trijų kvapų kolekcija.

„Pirmas kvapas, kurį mes sukūrėme, buvo „Pomidorų dulksna“. Buvau euforijoje, įsitikinusi, kad pirks, bus perkamiausia prekė. Nuo galo, netiko“, – kodėl šio kvapo žvakių ketina atsisakyti, aiškino Živilė.

Idėjų ateičiai Ž.Bružienė sako irgi turinti ne vieną. Dabar ruošia pakuotes gintaro muilui. Galbūt bus ir dar kažkas, bet kaip šypsosi Živilė, reikia laiko mintis subrandinti.