Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad konkursas dėl naujo administracinio pastato ir kruizinių laivų krantinės projektavimo – neįvyko. Visi pateikti pasiūlymai buvo atmesti. Skelbiama tik tiek, kad sulaukta 3 dalyvių, o jų siūlymai viršijo įmonės suplanuotas lėšas šiam statiniui.
Kokia numatyta suma – uosto direkcija neatskleidžia, nors žiniasklaidoje buvo įvardyta konkreti suma – 28 mln. eurų be PVM.
Taip pat pranešama, kad du pasiūlymai neužtikrino konfidencialumo reikalavimų.
Dabartinio pastato renovacija kainuotų apie 4 mln. eurų
Todėl artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą.
Naujas administracijos pastatas numatytas arčiau vandens – miesto centrinėje dalyje, greta vystomos „Memelio miesto“ teritorijos. Čia pats atsirastų ir naujas terminalas kruiziniams laivams.
Dabartinis pastatas, kurį vietiniai kartais vadina Klaipėdos Seimu, statytas 1980-aisiais. Įvertinta, kad jo kompleksinė renovacija kainuotų bemaž 4 mln. eurų, todėl esą vertingiau galvoti apie naują, modernų statinį.
Kruiziniams laivams trūko vietos
Kaip teigė uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, situacija, buvusi iki pandemijos, rodė, kad Klaipėdoje trūksta vietos kruiziniams laivams švartuoti.
„Kasmet privalėdavome maždaug dešimčiai kruizinių laivų, išreiškusių norą užsukti į Klaipėdą, pasakyti „ne“ vien dėl vietos stokos. Buvo priimtas sprendimas statyti naują krantinę, kuri leistų priimti dar daugiau kruizinių laivų ir jais atplaukiančių užsienio turistų“, – kalbėjo V.Paukštė.
Naujasis pastatas ir būtų statomas ant naujai formuojamos krantinės kruiziniams laivams švartuotis.
Anot jo, uosto direkcija su konkurso nugalėtoju sudarytų pirkimo sutartį, pagal kurią būtų rengiami projektiniai pasiūlymai, techninis ir interjero projektai.
„Tikimasi, kad bus suprojektuotas išskirtinės architektūros pastatas, atitinkantis urbanistinio integralumo principus, savo architektūra išsiskirsiantis iš esamos aplinkos bei sukursiantis jungtis su esama visuomeninių erdvių sistema, išsaugant miestui ir visuomenei svarbius vizualinius–erdvinius koridorius ir apžvalgos taškus. Taip pat konkurso dalyviai turės pateikti sprendimą, kaip sukurti patrauklią kruizinių laivų terminalo viešąją erdvę“, – pridūrė V.Paukštė.
Naujajam Uosto direkcijos pastatui keliami aukštos architektūrinės ir inžinerinės kokybės, inovatyvumo reikalavimai. Pagal nustatytus energetinio efektyvumo reikalavimus naujo administracinio pastato energetinio efektyvumo klasė – A++, t. y. energijos beveik nenaudojantis pastatas.
Jame taip pat dirbtų ne tik Uosto direkcijos administracija, tačiau ir Laivų eismo tarnyba.
Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas žurnalistams yra sakęs, kad naujas pastatas galėtų tapti miesto puošmena. Jis būtų statomos ant naujai formuojamos krantinės kruiziniams laivams švartuotis.
Po neįvykusio konkurso V.Paukštė teigė, kad šiuo metu peržiūrimos konkurso sąlygos, bus sprendžiama, ar kažką reikėtų keisti, tobulinti.
Konkurso rengėjams – architektų pastabos
Mantas Daukšys, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas, teigė, kad valdyba dar prieš kelis mėnesius perspėjo kolegas, kad rengiant šį konkursą nedalyvavo architektams atstovaujančios organizacijos, kaip kad Architektų sąjunga ir Architektų rūmai, o konkurso sąlygos neatitinka gerosios konkursų organizavimo praktikos – vertinimo komisija įslaptinta, sukomplikuotos sąlygos premijoms gauti.
Daliai architektų galėjo pasirodyti, kad rizika – per didelė
„Organizacijos valdyba niekaip nestabdė ir nekliudė kolegoms dalyvauti šiame konkurse, patiems įsivertinus galimus pavojus“, – teigė M.Daukšys. Anot jo, gali būti, kad daliai architektų galėjo pasirodyti, jog rizika dalyvauti konkurse – per didelė.
„Dalyvavimas architektūriniame konkurse reikalauja didelių pastangų, įdirbio, kuris nelaimėjusiems dalyviams taip ir lieka neatlygintas“, – aiškino architektas. Pasak jo, konkursinio pasiūlymo sąnaudos gali būti vertinamos tūkstančiais eurų. Todėl svarbu pasitikėti konkurso rengėjais. M.Daukšys paaiškina: norisi būti tikriems, kad vertinimo komisijos nariai – kvalifikuoti, objektyvūs, nepriekaištingos reputacijos.
O šiame konkurse pasitikėjimu esą nedvelkia. „Netgi skelbta priešingai – „direkcija pasirinko spręsti, kam atiteks šis užsakymas“. Lieka tik apgailestauti, kad tokio svarbaus objekto projektavimo istorija pradėta taip nesėkmingai, iššvaistytos tiek organizatorių, tiek bandžiusių dalyvauti kolegų pastangos“, – apgailestavo M.Daukšys.
Anot jo, konkursų organizatoriai kviečiami naudotis jau esama gerąja praktika, kuri pripažinta šios srities profesionalų.
