„Sveikinu šios dienos Lietuvos Seimo sprendimą uždrausti visas smurto formas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas.
„Human Rights Watch“ teigimu, tapusi 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusią tokį draudimą, Lietuva pasiuntė svarbią žinią, kad negali būti toleruojamas joks smurtas prieš vaikus.
„Šis įvykis labai teigiamas Lietuvos vaikams. Jis siunčia aiškią ir svarbią žinią, kad bet kokių formų smurtas prieš vaikus negali būti toleruojamas“, – BNS teigė „Human Rights Watch“ vaikų teisių apsaugos direktoriaus pavaduotojas Bede Sheppardas.
Už tai, kad būtų draudžiamas net ir nedidelio skausmo sukėlimas, antradienį balsavo 116 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.
„Uždrausdama bet kokių formų fizines bausmes Lietuva prisideda prie didėjančio šalių, pripažįstančių, kad tokia praktika pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę gerovę, rato“, – teigė jis.
Už tai, kad būtų draudžiamas net ir nedidelio skausmo sukėlimas, antradienį balsavo 116 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė. Įstatymas priimtas per neeilinę sesiją, kuri sušaukta reaguojant į tragediją Kėdainiuose, kai keturmetis namuose buvo sumuštas iki mirties. Policija įtaria, kad smurtavę patėvis ir motina buvo apsvaigę nuo narkotikų.
Nevyriausybinių organizacijų sudarytas sąrašas rodo, kad Latvija fizines bausmes uždraudė 1998 metais, Lenkija – 2010 metais, Estija – 2014 metais. Tačiau toks draudimas įtvirtintas ne visose Vakarų Europos šalyse, tokius siūlymus kol kas atmetė britų ir prancūzų parlamentarai.
Draudimo šalininkai sako, kad bet kokios fizinės bausmės pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi, o nepavojingi pliaukštelėjimai ilgainiui gali peraugti į rimtą smurtą. Kritikai sako, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o dabartinių bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.
Seimo priimtas įstatymas uždraudžia bet kokias bausmes, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti. Įstatymas taip pat apibrėžia fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Dėl konkrečios atsakomybės turėtų būti sprendžiama kiekvienu atveju – už pliaukštelėjimą baudžiamoji byla neturėtų būti keliama, o tėvai gali būti įpareigoti praeiti tėvystės mokymus. Kita vertus, prokurorai tikisi, kad priėmus įstatymą teismai ims keisti praktiką, mat dabar tam tikras smurtas kartais traktuojamas kaip teisėtos tėvų pastangos auklėti vaiką.
Seimas antradienį taip pat ėmė svarstyti pataisas, kurios centralizuotų vaiko teisių apsaugos instituciją. Pagal siūlomas pataisas, skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas artimiausiais mėnesiais.
