„Tikimės, parlamentinis tyrimas išsklaidytų abejones dėl mūsų valstybės prioritetų demokratijos vystymo požiūriu, sumažintų šiuo metu Lietuvoje esančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų nuogąstavimus dėl jų saugumo mūsų šalyje, sustabdytų tolesnį Lietuvos valstybės tarptautinio autoriteto menkinimą“, – rašoma pranešime spaudai.
Į diskusiją Seime „Lietuva – Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje“ neįleisti turintys galiojančias vizas visuomeninio judėjimo „Astravo elektrinė – nusikaltimas“ koordinatorius Mikalajus Ulasevičius, Baltarusijos AE visuomeninės ekspertizės koordinatorė Tatjana Novikova.
Paaiškėjo, jog į Vokietiją nebuvo įleistas Michailas Kostiajevas, iniciatyvinės grupės dėl Baltijos AE statybos referendumo narys, nes Lietuva jį įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
„Minėtiems atominės energetikos aktyvistams nutraukiamos iki metų pabaigos suplanuotos kelionės į Vokietiją ir Švediją. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išsiusti iš šalies ir trejus metus neįleisti į Lietuvą buvusio Baltarusijos kariuomenės šauktinio Stepono Zacharenkos, aukščiausi Baltarusijos pareigūnai investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje“, – rašo Piliečių gynybos paramos fondo direktorius.
Viena iš Piliečių gynybos paramos fondo veiklos krypčių yra žmogaus teisių padėties Baltarusijos Respublikoje stebėjimas, analizavimas ir visuomenės informavimas apie ją.
Fondas nuo 2000 metų bendradarbiauja su Baltarusijos žmogaus teises ginančiomis organizacijomis, kartu su Europos Tarybos Nevyriausybinių organizacijų konferencija organizuoja seminarus, konferencijas, apvalius stalus žmogaus teisių klausimais, konsultuoja Baltarusijos piliečius žmogaus teisių pažeidimų klausimais.
