„Dažnai žmonės, kuriems svarbios žmogaus teisės sako, kad nėra, už ką balsuoti, todėl rinkimuose nedalyvauja. Deja, nebalsuodami padidiname galimybes į Seimą patekti tiems, kurie ne tik negerbs vienos ar kitos grupės teisių, bet ir siūlys įstatymus, kurie jas dar ir blogins. Šia iniciatyva norime paskatinti kandidatus į Seimą prisistatyti rinkėjams ir atskleisti savo pažiūras, o žmones paraginti žmones dalyvauti spalį vyksiančiuose rinkimuose“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Klausimyną kandidatams sudaro dvidešimt aktualių klausimų – nuo Stambulo konvencijos ratifikavimo, psichikos sveikatos iki vyresnių asmenų diskriminacijos, LGBTIAQ+ teisių, negalios bei skurdo mažinimo.
„Nors retai kas iš politikų atvirai nepritaria žmonių su negalia teisėms, tačiau, atėjus laikui konkretiems sprendimams, politinės valios neretai pritrūksta. Todėl prieš balsuojant rinkimuose, negalios bendruomenei labai svarbu ne tik girdėti retorinį politikų dėmesį, bet ir konkrečius jų įsipareigojimus – ypač tokius, kurie nėra lengvi, reikalauja lyderystės ir finansinių išteklių. Tarp klausimų, kurie dabar aktualiausi bendruomenei, atrinkome du – susijusius su įtraukiuoju ugdymu ir neveiksnumo instituto panaikinimu“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė. Forumas vienija beveik dvidešimt skirtingų negalios organizacijų.
Kandidatų atsakymai nuo rugsėjo 12 dienos bus skelbiami viešai, puslapyje. Kandidatų atsakymai bus vertinami remiantis tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis ir LR Konstitucinio teismo nutarimais, bei reitinguojami. Kiekvienas kandidatas galės surinkti nuo 0 iki 10 balų.
Atsakyti į žmogaus teisių klausimus ir juos palyginti su kandidatų atsakymais galės kiekvienas norintis.
„Tarptautiniai teisės aktai, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi, byloja, kad socialinės teisės yra ne mažiau svarbi žmogaus teisių dalis, o tuo pačiu tai reiškia, kad skurdas ir socialinė atskirtis gali būti laikomi žmogaus teisių pažeidimais. Deja, dažnai ši perspektyva yra nematoma ir ignoruojama, o nemažos dalies mūsų žmonių teisė į orų gyvenimą yra pažeidžiama. Todėl kandidatų klausiame, ką jie mano apie socialines žmogaus teises bei socialines išmokas“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų vadovė Aistė Adomavičienė. Tinklas vienija per 50 skurdo mažinimo srityje veikiančių organizacijų.
Raginimais sužinoti kandidatų atsakymus bei dalyvauti rinkimuose nevyriausybinės organizacijos socialiniuose tinkluose dalinsis iki pat rinkimų,