Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 08 22

Žmoną gelbėjęs verslininkas nupirko ligoninei aparatą, bet vadovas jo nepriėmė – moteris mirė

Elektrėnų sodų bendrijoje esančioje sodyboje liepos 23 dieną nutiko nelaimė, kurios metu, sprogus dujų balionui, moteris apdegė 80 proc. kūno. Įvykio metu buvo sužaloti trys žmonės, iš kurių du – nesunkiai. Labiausiai nukentėjusioji Inga Vozbutienė buvo gydoma Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje. Ieškodamas būdų, kaip galima pagerinti itin sunkią moters būklę, jos vyras Virginijus Vozbutas rado efektyvesnį gydymą suteikiantį aparatą, tačiau, kol ligoninės generalinis direktorius esą delsė jį priimti ir panaudoti, pacientė mirė.
Vilniaus universitetinės ligoninės pastatas Lazdynuose
Vilniaus universitetinės ligoninės pastatas Lazdynuose / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Anot V.Vozbuto, praėjus dienai po nelaimės, kartu su žmonai Ingai paskirtu chirurgu Dariumi Kubiliumi jis ėmė ieškoti efektyvesnių gydymo galimybių. Kadangi moters būklė buvo itin sunki, nukentėjusiosios vyras klausė gydytojo patarimų, kokiomis priemonėmis būtų galima bent kiek padėti jo žmonai.

„Medikai nuogąstavo, jog mano žmonai beveik nėra šansų išgyventi, nors ji buvo sąmoninga. Tuo metu gyd. D.Kubilius papasakojo, kad pirmiausia ją privalu gydyti kūno nedžiovinančiais hidrokoloidiniais tvarsčiais, kurių ligoninėje, deja, nėra. Jų nupirkome vaistinėje ir perdavėme gydytojams. Taip pat jis pabrėžė, jog Ingai neišvengiamai reikalinga odos persodinimo operacija, tačiau esant tokiam dideliam kūno nudegimui, sveikos odos tiesiog neužtenka“, – situaciją pasakojo nukentėjusiosios vyras.

Iškart sumokėjau šią sumą, todėl jau kitą dieną aparatas buvo išsiųstas į Lietuvą.

Anot jo, pradėjus ieškoti inovatyvių gydymo būdų, chirurgas papasakojo apie Olandijoje įsikūrusią įmonę „Humeca“, kurios gaminami „Meek“ technologijos aparatai būtų padidinę pacientės šansus pasveikti.

Tokio aparato Baltijos šalyse nėra, todėl chirurgas V.Vozbutui rekomendavo susisiekti tiesiogiai su įmone.

„Praėjus 2 dienoms po nelaimės, susisiekėme su olandų kompanija. Sužinojome, jog šis įrenginys yra naudojamas 76 pasaulio šalyse. Sertifikuotai juo naudojasi daugiau nei 400 medicinos centrų, ir juo pavyksta išgydyti net 90 proc. kūno nudegusius pacientus. Tuomet įmonė mus informavo, jog ši technika kainuoja 18 tūkst. eurų. Iškart sumokėjau šią sumą, todėl jau kitą dieną aparatas buvo išsiųstas į Lietuvą. Baiminausi, jog į valstybinę įstaigą atgabenti nupirktą daiktą gali būti sudėtinga, todėl gydytojo D.Kubiliaus iniciatyva, liepos 27 d. ligoninės juristai suruošė panaudos sutartis, kurias aš iš karto pasirašiau“, – komentavo pacientės vyras.

Kaip teigia V.Vozbutas, liepos 27 d. tuometinis ligoninės generalinis direktorius Algimantas Pamerneckas nepasirašė panaudos sutarties, sakydamas, jog neva pacientė yra beviltiškos būklės, o aparatas jai galimai nebereikalingas. Maža to, gydytoją D.Kubilių jis kaltino ligonio apgaudinėjimu ir tvirtino, jog keturis kartus silpnesnė ligoninėje esanti įranga yra tinkama pacientės gydymui.

„Esu dėkingas dėl ligoninėje žmonai suteiktos priežiūros ir gydymo, dėl to nereiškiu jokių priekaištų. Tačiau generalinio direktoriaus pozicija man yra sunkiai suprantama. Rugpjūčio 2 d. savo iniciatyva įsiprašiau į priėmimą pas ligoninės direktorių A.Parmenecką. Skubos tvarka jis sukvietė gydytojus D.Kubilių, Sigitą Ryliškį, Rūtą Banytę, reanimacijos skyriaus ved. Luciją Saltanavičienę, direktoriaus pavaduotoją klinikiniam darbui Tatjaną Golubajevą ir teisininkę Dovilę Meškėnaitę.

Nereikalavau pinigų, o tiesiog siekiau, kad į ligoninę būtų priimta mano žmonai ir kitiems pacientams reikalinga technika.

Susitikimo metu buvo sutarta ir visų dalyvavusiųjų pritarta, kad aparatą „Meek“ galima priimti pagal panaudos sutartį ir esant galimybei panaudoti mano žmonos gydymui. Nereikalavau pinigų, o tiesiog siekiau, kad į ligoninę būtų priimta mano žmonai ir kitiems pacientams reikalinga technika“, – teigė V.Vozbutas.

Kaip sakė pacientės vyras, tuo priėmimo pokalbis baigėsi, jokie dokumentai nebuvo ruošiami, nors laikas itin spaudė.

„Rugpjūčio 2 d. popiet iš ligoninės administracijos sužinojau, kad generalinis direktorius paprašė atrasti alternatyvų aparatą, kurį ruošėsi įsigyti per viešuosius pirkimus. Tai būtų užtrukę itin ilgai, o laikas kritinės būklės ištiktai žmonai buvo gyvybiškai svarbus.

Todėl tą patį vakarą informavau ligoninės administraciją, jog rugpjūčio 3 d., 8 val. 15 min. atvešiu aparatą. Tik ligoninės juristės dėka aparatas 15 val. buvo priimtas į technikos skyrių, o vėliau išvežtas sterilizuoti“, – pasakojo V.Vozbutas.

Kaip pasakojo pacientės vyras, aparatą pardavusi įmonė dar liepos 30 d. atsiuntė specialistą, kuris chirurgą apmokė ir buvo pasiruošęs jam asistuoti operacijos metu. Tačiau, anot jo, nei šio specialisto, nei paties įrenginio ligoninės vadovas nepriėmė. Delsiant tvarkyti juridinius reikalus, pacientės būklė vis blogėjo, organizme prasidėjo infekcija, todėl jai buvo sukelta dirbtinė koma. Nukentėjusioji prarado galimybę laiku gauti gyvybiškai reikalingą pagalbą, naudojant pažangią technologiją.

Ji suteikia galimybę savos odos transplantatus skleisti padidinant iki 9 kartų.

Rugpjūčio 3 d. aparatas pagaliau buvo priimtas į ligoninę, bet jau buvo per vėlu padėti išgelbėti ligonės gyvybę.

Užsienyje sunkūs pacientai išgydomi

Sunkiai nudegusią pacientę gydęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas chirurgas D.Kubilius teigia, kad mūsų šalyje trūksta visko, kad itin sunkios būklės nudegimus patyrę pacientai išgyventų: patirties, tinkamos aplinkos bei, žinoma, priemonių. Jo teigimu, nudegimus patyrę pacientai yra paprasčiausiai diskriminuojami.

„Iš esmės visi ES esantys nudegimo centrai, išskyrus Baltijos šalis, turi „Meek“ odos transplantacijos technologiją. Ji suteikia galimybę savos odos transplantatus skleisti padidinant iki 9 kartų. Be to, ši technologija turi ir kitų reikšmingų ypatybių – mikrotransplantatai fiksuojami prie specialių tvarsčių, o skeltos odos transplantatus galima imti netgi iš sunkiai pasiekiamų vietų“, – tvirtina chirurgas.

Odos transplantacija yra būtina sąlyga, kad stipriai nudegęs pacientas galėtų išgyventi. D.Kubiliaus teigimu, jeigu „Meek“ transplantacijos įranga būtų laiku pasiekusi ligoninę, kova dėl pacientės gyvybės būtų turėjusi realų pagrindą, t.y. būtų pradėta gydyti ligos priežastis. Anot jo, patyrusiuose centruose sistemingai gydant net ir labai sunkiai nudegusius pacientus, jie yra pagydomi daugeliu atveju. Apie tai nudegimų gydytojai referuoja profesiniuose straipsniuose iš ES šalių ir viso pasaulio.

Ministerija nieko nežino

Sveikatos apsaugos ministerija teigia težinanti tiek, kiek skelbiama žiniasklaidoje.

„Dėl šios situacijos jau kreipėmės į pačią gydymo įstaigą, laukiam jų atsakymo. Todėl kol kas komentuoti, nežinant visų aplinkybių, negalime“, – 15min sakė ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilniaus universitetinės ligoninės direktorius dr. Algimantas Pamerneckas

Įstaigos vadovų kaita

15min primena, kad A.Pamerneckas ligoninės vadovo kėdėje skaičiuoja paskutines dienas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovo konkursą laimėjo dr. Jelena Kutkauskienė, iki šiol vadovavusi sostinės Karoliniškių poliklinikai.

15min susisiekė su Vilniaus universitetinės ligoninės atstovais ir po paros sulaukė įstaigos komentaro.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (tekste – RVUL) administracija paaiškina tekste nurodytas aplinkybes ir RVUL administracijos nuomonę dėl šioje publikacijoje nurodytų aplinkybių:

„Gydytojas dr. D.Kubilius buvo vienas iš šešių RVUL gydytojų, gydžiusių straipsnyje nurodytą pacientę I.V. „Gydymo stacionare ligos istorijos“ duomenimis, 2018 m. liepos 30 d. gydytojų konsiliumas, sudarytas iš penkių RVUL gydytojų specialistų bei dalyvaujant RVUL direktoriui dr. A. Pamerneckui ir direktoriaus pavaduotojai klinikiniam darbui T. Golubajevai konstatavo, jog dėl kritiškai sunkios pacientės I.V. būklės chirurginių intervencijų jai daryti negalima (t.y negalima transplantuoti odos) ir nuspręsta toliau taikyti gydymui naudotus gydymo būdus, kol ligonės būklė bus tinkama odos transplantacijai. Šią gydytojų konsiliumo išvadą pasirašė ir gydytojas dr. D. Kubilius.

RVUL patvirtina, jog gydytojas dr. D. Kubilius pacientės I. V. “Gydymo stacionare ligos istorijoje“ buvo nurodęs, jog šiai pacientei yra reikalinga odos transplantacija, naudojant odos transplantų išskleidimą (transplantuojamo odos audinio padidinimą) santykiu 1:6. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė turi odos transplantų išskleidimo įrenginį, kuris padidina odos transplanto plotą gydytojo dr. D. Kubiliaus nurodytu santykiu 1:6, t.y. turi įrenginį, kuris atlieka tokio pat efektyvumo funkciją, kokios poreikį pacientės I. V. „Gydymo stacionare ligos istorijoje“ nurodė gydytojas dr. D. Kubilius. RVUL tokią įrangą įsigijo 2008 metais naują.

Taigi, priešingai nei teigiama publikacijoje, efektyviausių publikacijoje minimos pacientės gydymo būdų ir priemonių ieškojo gydytojų konsiliumas, o ne tik gydytojas dr. D. Kubilius, kurio medicininiuose dokumentuose išdėstytas rekomendacijas atidžiai nagrinėjo ne tik RVUL administracija, bet ir dar penki kiti ligoninės gydytojai konsiliume.

Dėl straipsnyje cituojamos gydytojo dr. D. Kubiliaus nuomonės apie vienos iš odos transplantacijos technikų efektyvumą, 1958 metais aprašytą gydytojo Cicero Parker Meek, reikšti nuomonės RVUL administracija negali, nes ši transplantacijos technika yra naudojama kai kurių odos transplantacijos įrenginių gamintojų.

Straipsnyje, kaip matyti iš jo struktūros, taip pat yra išreikšta klaidinga ne gydytojo dr. D. Kubiliaus, o straipsnio autoriaus nuomonė, jog „Odos transplantacija yra būtina sąlyga, kad stipriai nudegęs pacientas galėtų išgyventi“. Viso straipsnio kontekste, tai klaidinanti nuomonė, nes odos transplantacija ant infekuotų audinių pacientui nepadeda išgyventi.

Tą pačią dieną kaip ir straipsnis spaudoje, t.y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, pagal RVUL direktoriaus dr. A. Pamernecko ieškinį yra pradėta civilinė byla, kuria dr. A. Pamerneckas prašo pripažinti negaliojančiu konkurso komisijos sprendimą, kuriuo publikacijoje minima, medicinine įranga prekiaujančios bendrovės vadovo sutuoktinė Jelena Kutkauskienė yra pripažinta konkurso RVUL vadovo pareigoms užimti laimėtoja. Visų šių aplinkybių kontekste, RVUL administracija apgailestauja tiek dėl RVUL pacientės mirties, tiek ir dėl to, kad netekties skausmą išgyvenantys jos artimieji bei visuomenė galimai tapo manipuliavimo netikromis aplinkybėmis aukomis.

RVUL gerbia ir saugo savo pacientų privatumą, o jos galimybės gintis nuo klaidingos informacijos apie jos pacientus ir jų susirgimus yra apribotos įstatymais. Šiuose paaiškinimuose RVUL remiasi ir gali remtis tik ta informacija, kurią apie jos pacientę atskleidė patys publikacijos autoriai.“

Dėl šio įstatymuose nustatyto reikalavimo ir minimame, viešųjų ryšių paslaugas teikiančios agentūros parengtame straipsnyje paskelbtos klaidinančios informacijos bei RVUL dalykinės reputacijos ir jos administracijos darbuotojų bei gydytojų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tikslais, RVUL administracija prašo šiuos RVUL paaiškinimus paskelbti visus, ištisai toje pat publikacijoje, cituojant kabutėse, be straipsnio autorių ar leidinio redakcijos intarpų citatos tekste, nurodant prieš citatą, jog tai yra RVUL administracijos paaiškinimai dėl interneto portale „15 min” 2018 m. rugpjūčio 22 d. publikacijoje pavadinimu “Žmoną gelbėjęs verslininkas nupirko ligoninei aparatą, bet vadovas jo nepriėmė – moteris mirė” paskelbtų aplinkybių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?