Pirmosios dalies, pasakojančios apie Antaną Smetoną, scenarijaus autorius Virginijus Savukynas sako, kad apie šią nevienareikšmiškai vertinamą istorinę asmenybę tikrai yra ką papasakoti, pavyzdžiui, mažai kas žino, kad pirmasis šalies prezidentas sėdėjo kalėjime.
„A.Smetonos atveju reikėjo ieškoti ne ką parašyti, o ko neparašyti, nes medžiagos labai daug ir išgryninti tam tikras linijas – iššūkis“, – prisimena istorikas ir žurnalistas V.Savukynas.
– A.Smetona – nevienareikšmiškai vertinama istorinė asmenybė. Kodėl pradėti nutarėte būtent nuo jo ir kuo svarbus šio asmens indėlis?
A.Smetonos atveju reikėjo ieškoti ne ką parašyti, o ko neparašyti, nes medžiagos labai daug ir išgryninti tam tikras linijas – iššūkis, – prisimena istorikas ir žurnalistas V.Savukynas.
– A.Smetona sukūrė demokratiją. Kai jis prezidentu buvo pirmą kartą, savo dekretais užtikrino, kad būtų demokratiniai rinkimai, demokratinė Lietuva ir jos pagrindai. A.Smetona tikėjosi, kad Lietuva tai įvertins ir jį bei jo partiją išrinks į Seimą, tačiau tauta, kaip dažnai būna, neįvertino.
Tai buvo didžiulis smūgis A.Smetonai: vieną dieną prezidentas, o per rinkimus nei jis, nei jo partija nieko nelaimi ir jis turi išsikraustyti iš prezidentūros. Galbūt čia ir buvo jo pirmasis nusivylimas demokratija, tad pasitaikius progai jis paėmė valdžią kitaip.
– Kokių išskirtinai įdomių faktų žiūrovai galės išvysti pirmojoje serijoje?
– Mažai kas žino, kad pirmas Lietuvos Respublikos prezidentas A.Smetona sėdėjo kalėjime. Po prezidentavimo jis pasitraukė į opoziciją ir redagavo laikraštį. Tuo metu Lietuvoje veikė cenzūra, nes dar buvo karo padėtis. Buvo cenzūruojami ir įvertinami straipsniai, kurie kelia sumaištį, nesutarimus ir t. t. Jeigu tokie būdavo išspausdinti, reikėdavo sumokėti baudą.
A.Smetonos draugas Augustinas Voldemaras parašė straipsnį, kuris buvo įvertintas kaip keliantis sumaištį visuomenėje, jam buvo skirtos dvi savaitės kalėjimo, o A.Smetonai – sumokėti 2 tūkst. litų baudos. Jis atsisakė tą daryti, todėl buvo suimtas ir pasodintas į kalėjimą. Tada Kaune kilo didžiulis skandalas, nes vis dėlto pirmasis šalies prezidentas – ir sėdi kalėjime. Juozas Tumas-Vaižgantas organizavo jo išlaisvinimo akciją – buvo surinkti pinigai, o A.Smetona po kelių dienų paleistas.
– A.Smetonos žmona įvardijama kaip charizmatiška moteris, turėjusi jam nemenkos įtakos. Ar apie tai irgi bus pasakojama?
– Ketvirtojo dešimtmečio II pusėje jo žmona turėjo labai didelę įtaką, nemenkesnę nei pats A.Smetona. Kaune tuo metu sklandė gandai: jei nori gero posto, turi kortuoti su Sofija. Ji labai mėgo kortuoti iki pat paryčių ir, jei patiksi, pakilsi tarnyboje. Ji tikrai turėjo įtakos, A.Smetona jos klausė. S.Smetonienė buvo aktyvi, veikli moteris. Jos vaidmuo dar didesnis buvo 1916–1917 metais, kai savo vyrą pastūmėjo eiti kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. Ji nepriklausomos Lietuvos viziją turėjo dar radikalesnę nei pas A.Smetona.
Ketvirtojo dešimtmečio II pusėje jo žmona turėjo labai didelę įtaką, nemenkesnę nei pats A.Smetona. Kaune tuo metu sklandė gandai: jei nori gero posto, turi kortuoti su Sofija.
Prisiminkime: 1917 metai, Lietuva – okupuota vokiečių, ir visišką nepriklausomybę, niekaip su Vokietija nesusijusią Lietuvą buvo sunku įsivaizduoti. Tik po to, kai Vokietija pralaimėjo, susidarė sąlygos Lietuvai tapti visiškai nepriklausoma, tačiau tuo metu A.Smetona daug kontaktavo su vokiečiais ir net buvo kaltintas provokiškumu.
– Ar sunku buvo rašyti scenarijų ir kiek laiko tai užsėmė?
– Labai sunku, sunku ir pasakyti, kiek laiko. Jei trisdešimt ar bent dvidešimt metų nebūčiau kartas nuo karto skaitęs apie A.Smetoną ir tą pokario Lietuvą, tikrai nebūčiau galėjęs parašyti tokio scenarijaus. Juk nebuvo taip, kad pasiėmiau knygą, porą straipsnių ir pagal tai parašiau scenarijų. A.Smetonos atveju reikėjo ieškoti ne ką parašyti, o ko neparašyti, nes medžiagos labai daug ir išgryninti tam tikras linijas – iššūkis.
– Kaip atsirinkote, ką svarbiausia papasakoti?
– Norėjau išryškinti pagrindinę liniją pagal pavadinimą „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – būtent jo vaidmenį kuriant Lietuvą, nepriklausomą Lietuvą, kuri be jo neįsivaizduojama. Ypač reikšmingi 1918 metai, kur labai svarbus jo vaidmuo, 1926-ieji ir, aišku, tie tragiški 1940-ieji.
Su sunkumais visada susiduriu rašydamas scenarijų. Kartais prasėdi visą dieną ir parašai kelias eilutes, o dienos pabaigoje jas ištrini ir supranti, kad visa diena buvo veltui, bet turbūt be tokių pasisėdėjimų nesigautų kokybiškų scenarijų. Jeigu nori papasakoti ir istoriją, ir žmogaus istoriją, pagrįstą realiais faktais, yra pakankamai sunku, nes negali visko papasakoti. Jeigu pasirinksi tokį enciklopedinį pasakojimą nuo gimimo iki mirties, bus neįdomu. Turi labai gerai susipažinti su žmogaus gyvenimu, pamatyti ir intrigas bei jas išryškinti.
Pirmoji ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ serija, kurioje A.Smetoną įkūnijo aktorius Ramūnas Šimukauskas, pirmadienį pristatyta kino teatre „Forum Cinemas“. Vasario 16 d. LRT eteryje pasirodysiančiame aštuonių dalių cikle taip pat bus pasakojama apie Marcelę Kubiliūtę, Stasį Šilingą, Augustiną Voldemarą, Chaimą Frenkelį ir kitus.
