„Mes labai tikimės, pavyzdžiui, iš dabartinės daugumos, ypač iš gausiausios frakcijos Seime – kas jeigu ne kaitieji turi kovoti prieš pažeidžiamų grupių diskriminaciją. Konservatoriai galėjo sau leisti žinomas šeimos politikas pramušinėti, bet mes negirdime nieko naujo jau pusmečiui praėjus iš šitos valdančiosios daugumos“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ŽTSI valdybos pirmininkas Dainius Pūras. Pats D.Pūras yra kandidatavęs į Seimą Liberalų sąjūdžio sąraše.
Konferencijoje instituto atstovai konstatavo, kad žmogaus teisių situacija Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą prastėja – esą nesant išorės spaudimo, kuris buvo jaučiamas siekiant narystės, nebedaromi „namų darbai“.
„Tapome visų geidžiamų organizacijų nariais. kai siekėme narystės, buvo tam tikras spaudimas, reikėjo atlikti tam tikrų namų darbų, dabar to daryti nereikia, tai toks atsirado atsipalaidavimas ir geras manymas apie save“, – sakė ŽTSI įkūrėjas Henrikas Mickevičius.
„Kiekvienoje partijoje mes matome, kad vyksta tam tikra vidinė kova: yra sveikų jėgų ir yra jėgų, kurios pataikauja triukšmingoms grupėms, kurios ateina mus gąsdinti baisia Europos liberalios demokratijos patirtimi. Įdomiausia, kad politikai išsigąsta (...) ir tampa įkaitai tų grupuočių, kurios tarsi veto teisę pradeda turėti“, – apgailestavo D.Pūras.
Apžvalgoje aptariamas platus spektras sričių, kuriose neužtikrinamos žmogaus teisės – pavyzdžiui, atkreipiamas dėmesys į institucinės globos problemas.
„Nepavyko padaryti proveržio institucinės globos srityje. Mes žinome, kad daug vaikų – čia toks paveldas buvusios sistemos – gyvena įstaigose, ir jeigu mes iš tikrųjų norime paremti šeimą, tai geriausias būdas tai įrodyti – užtikrinti, kad vaikau augtų šeimose. Bet politinės valios vis pritrūkdavo ir iki šiol, bent jau 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės lėšos buvo naudojamos tiek vaikų, tiek suaugusių globos įstaigoms stiprinti“, – apžvalgos rengėjų įžvalgą pristatė D.Pūras.
Valstybės „kapituliavimu“ jis pavadino gyvybės langelių atidarymą.
H.Mickevičius savo ruožtu pabrėžė asmens duomenų nesaugumo, dažno privatumo teisės pažeidinėjimo problemas, jo vertinimu, praktiškai neįgyvendinamą teisę piliečiams inicijuoti referendumus, sulaikymo ir suėmimo praktikos itin dažną taikymą.
Tarp kitų problemų, ŽTSI laikinoji direktorė Dovilė Šakalienė išskyrė atvirą demagogišką sąvokų painiojimą, žmonių klaidinimą diskusijose dėl žmogaus teisių.
Ketvirtadienį pristatyta apžvalga – jau septintoji. Instituto atstovai teigė, kad ŽTSI ją greičiausiai rengia paskutinį kartą, nes tikisi, kad šį darbą perims valstybės institucija, kurią, jų vertinimu būtina įkurti vietoj dabar veikiančių grupės smulkių institucijų: Seimo kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus ir kt., kurios daugiausia užsiima skundų nagrinėjimu.
„Žmogaus teisių apsauga yra valstybės funkcija. (...). Mažiausiai nuo 2007 metų mes teigiame, kad Lietuvoje būtina įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, kurios egzistuoja kitose šalyse, kuri perimtų šitą funkciją, kuri stebėtų žmogaus teisių būklę Lietuvoje, analizuotų surinktą informaciją, identifikuotų problemas, siūlytų tų problemų sprendimus, užsiimtų švietėjiška veikla“, – sakė H.Mickevičius.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra nevyriausybinė organizacija, skelbianti siekius didinti visuomenės narių sąmoningumą ir žinias žmogaus teisių srityje.
