60 kv. m butas sutaupys 8 eurus
Vilniaus miesto savivaldybės taryba gruodžio vidury vykusiame posėdyje patvirtino pakoreguotus rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus ir nustatė rinkliavos dydžius 2022 metams. Kaip teigta pranešime spaudai, „šiemet sumažinus atliekų tvarkymo kaštus, kitais metais rinkliavos mokesčiai bus mažesni nei 2021 m.“.
Tame pačiame pranešime cituotas vicemeras Valdas Benkunskas teigė, kad „dėl Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomos atliekų tvarkymo kontrolės ir sumažėjusių administravimo kaštų šiemet sutaupyta beveik 1,4 mln. eurų.
Esą dėl šių sutaupymų bei mažėjančio surenkamų atliekų kiekio 2022 m. vilniečius pasieks mažesnės sąskaitos už komunalinių atliekų sutvarkymą nei šiemet.
Savivaldybės suskaičiavo, kad vidutinio 60 kv. m buto gyventojams, šiais metais už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjusiems 54,61 eurų, rinkliavos mokestis sumažės kiek daugiau nei 8 eurais – iki 46,56 eurų.
O štai 170 kv. m ploto individualaus namo gyventojai sutaupys daugiau nei 12 eurų – 2021 m. mokėję 91,29 euro, 2022 m. tokie gyventojai gaus maždaug 78,89 eurų dydžio sąskaitas.
Sutaupymas ženklus. Štai tik ne visus politikus įtikina teiginiai apie tai, kad sutaupyti pavyko tinkamai dirbant VASA.
Permoka, o ne sutaupymas
Ką tik frakciją pakeitęs buvęs ilgametis Artūro Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis, tapęs frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoju, tvirtina, kad visų pirma vilniečiai už atliekų tvarkymą permokėjo net 2,24 mln. eurų, o tai esą ir yra tas „sutaupymas“, kuriuo giriasi valdantieji.
„Vilniaus miesto savivaldybės valdančioji dauguma, kaip jau tapo įprasta visiems miesto gyventojams reikšmingais klausimais, vengiant platesnių diskusijų, skubos tvarka priėmė sprendimą, kuriuo, kaip spaudos pranešime pasigyrė valdantieji, sumažino rinkliavos už atliekų tvarkymą dydį gyventojams ir įmonėms.
Tačiau rinkliavos dydis sumažintas ne dėl efektyvesnės atliekų tvarkymo veiklos, o dėl to, kad rinkliavos mokėtojai ankstesniais metais permokėjo mokėdami nepagrįstai didelę rinkliavą. (...)
Sumažinimas būtų teisingas, jei jis būtų visoms grupėms proporcingas ir jei nebūtų meluojama, kad, neva, tai dėl labai gero darbo optimizuojant atliekų tvarkymo kaštus. Ir, žinoma, jei visa permoka būtų grąžinta laiku“, – piktinasi Ž.Šilgalis.
Rinkliavos dydis sumažintas ne dėl efektyvesnės atliekų tvarkymo veiklos, o dėl to, kad mokėtojai permokėjo mokėdami nepagrįstai didelę rinkliavą.
Politikas pareiškė, kad „skambus deklaravimas, kad rinkliava mažinama, yra tik politiniais tikslais skleidžiama nevykusi ir melaginga propaganda“.
„Čia ne sutaupymas, o tiesiog per pastaruosius dvejus metus vilniečiai permokėjo 2,24 mln. eurų dėl netikslių atliekų tvarkymo sąnaudų prognozių 2020-iems ir 2021-iems metams, nes sąskaitos už atliekų tvarkymą išrašomos už būsimus metus ir mokama į priekį, todėl natūralu, jog permoką gyventojams reikėjo grąžinti, kaip ir įpareigoja Atliekų tvarkymo įstatymas.
Klausimas tik kodėl 2020 metų permoka ta dalimi nebuvo grąžinta jau šiais metais pažeidžiant įstatymo reikalavimus, kadangi jau 2020 m. vilniečių permoka savivaldybės įmonei VASA siekė beveik 600 tūkst. eurų“, – kritiką savivaldybei ir VASA žėrė Ž.Šilgalis.
Kaltina neatsakingumu
Jo teigimu, net savivaldybės darbuotojai pripažįsta, kad VASA ne visada atsakingai planuoja sąnaudas, dėl ko esą ir susidarė didžioji dalis permokos, dar dalis susidarė dėl netikslių atliekų kiekių prognozių.
Ž.Šilgalis įsitikinęs, kad dar kartą kaina Vilniuje kils ir esą dėl šiame sektoriuje veikiančio verslo interesų protegavimo, kai „nuo 2024 m pradžios teks pradėti atskirai surinkti ir apdoroti maisto bei virtuvės atliekas praradus net 85 proc. ES lėšų, kurias buvo galima gauti reikalingiems įrenginiams pastatyti“.
Atliekų rūšiavimui skirta infrastruktūra dar toli gražu nepatenkina būtino poreikio, nors gerėjantis atliekų rūšiavimas galėtų dalį kainos didėjimo amortizuoti.
„Taigi, kai didžioji dalis Lietuvos regionų pasistatys įrenginius už ES lėšas ir patys savo įrenginiuose tvarkys maisto atliekas, Vilnius turės tik galimybę skelbti konkursą ir apmokėti verslininkams ne tik atliekų surinkimo sąnaudas, apdorojimo kaštus, bet ir jų pelnus, kurie šioje grandinėje būna kur kas didesni, nei derėtų.
Todėl dar vienas atliekų tvarkymo kainų šuolis Vilniuje neišvengiamas, o atliekų rūšiavimui skirta infrastruktūra dar toli gražu nepatenkina būtino poreikio, nors gerėjantis atliekų rūšiavimas galėtų dalį kainos didėjimo amortizuoti, tačiau dar labai didelė dalis vilniečių tokios galimybės tiesiog neturi“, – pirštu į trūkumus šioje srityje baksnoja Ž.Šilgalis.
Paskaičiuoti tiksliai neįmanoma?
Tačiau šią sritį kuruojantis vicemeras Valdas Benkunskas tokią kolegos iš opozicijos kritiką atremia.
„Kalbant apie rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą reikia suprasti štai ką – gyventojai moka rinkliavą ne už praėjusiais metais suteiktas paslaugas, o už einamuosius metus, vadinasi, už jiems ateityje numatytas paslaugas. Tai reiškia, kad čia atsiranda tam tikras planavimo elementas.
Skaičiuojant metinę rinkliavą vertinami tokie rodikliai, kaip planuojamas nekilnojamojo turto objektų prieaugis, ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu sugeneruotų atliekų kiekis, vartojimo bei atliekų rūšiavimo įpročiai. Kadangi tai yra prognozės, tiksliai nustatyti, kiek lėšų sistema pareikalaus, tiesiog neįmanoma“, – teigia vicemeras.
2021 m. atliekų kiekis mieste sumažėjo 4 783 tonomis ir tai leido sutaupyti 803 tūkst. eurų.
Pasak V.Benkunsko, tokį ateinančių kalendorinių metų sąnaudų už atliekų tvarkymą apskaičiavimo mechanizmą įtvirtina ir Vyriausybės patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos taisyklės.
O jeigu tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų, skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas.
Atliekų – mažiau
„Pavyzdžiui, 2021 m. atliekų kiekis mieste sumažėjo 4 783 tonomis ir tai leido sutaupyti 803 tūkst. eurų. Tai šiuo atveju galime nuoširdžiai pasakyti ačiū visiems vilniečiams, nes tai reiškia, kad gyventojai pakoregavo savo įpročius ir sugeneravo mažiau mišrių atliekų – mažiau vartojo, daugiau rūšiavo. Šios lėšos iš tiesų nebuvo išleistos, nes ir paslauga šioms atliekoms sutvarkyti nebuvo suteikta.
Tačiau tai nėra visas paveikslas. Resursų optimizavimas, racionalus lėšų naudojimas, sisteminis projektų įgyvendinimas lėmė VASA biudžeto sutaupymus, kurie per 2020-2021 m. sudarė 1,37 mln. eurų.
Nemažą dalį sutaupymų lėmė ir nuolatinė ir griežtai vykdoma atliekų vežėjų kontrolė – 2021 m. faktiškai vežėjams pritaikytos baudos ar kitos sankcijos biudžetą papildė 62,02 tūkst. eurų suma. Dar 7,22 tūkst. eurų surinkome iš fizinių asmenų, kurie neteisėtai paliko didelių gabaritų ir kitas atliekas“, – savo poziciją dėstė V.Benkunskas.
Anot V.Benkunsko, „viską galima apibendrinti trumpai“: „Didžioji dalis sutaupymų atsirado dėl atliekų sistemos administratoriaus veiklos efektyvumo. Dalį – 800 tūkst. eurų – vilniečiai sutaupė patys, nes išmestų atliekų kiekis gerokai sumenko, lyginant tiek su ankstesniais metais, tiek su prognozuotu kiekiu.“
Atnaujintuose rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose taip pat numatyta, kad nuo 2023 m. didesnis rinkliavos mokestis bus taikomas netinkamai atliekas per 2022 m. tvarkiusių namų gyventojams.
Rinkliavos dydis kito mokestinio laikotarpio mokėjimo pranešime bus perskaičiuojamas tiems rinkliavos mokėtojams, prie kuriems priskirtų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių bus rastos ir sutvarkytos tokios atliekos, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat statybos ir griovimo, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingos atliekos, padangos, automobilių ardymo ir kitos neleistinai paliktos atliekos.
