2019 01 17

Žodžių žaismas: kaip R.Karbauskio pataisų kritikai nejučia tampa bendraautoriais?

Parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis savo pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas teigia kūręs bendradarbiaujant su nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų atstovais. Tačiau ar diskusiją, į kurioje išsakytus argumentus net neatsižvelgta, jau galima vadinti bendradarbiavimu?
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Antradienį Seime pristatydamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas R.Karbauskis buvo paklaustas, kas jam padėjo rengti projektą. Politikas nuo konkretaus atsakymo išsisuko paaiškindamas, kad pagalbininkų buvo daug – visų neišvardinsi. „Įvairūs specialistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai“, – aptakiai atsakė R.Karbauskis.

15min paprašė pateikti specialistų ir organizacijų sąrašą. R.Karbauskio atstovė spaudai Dalia Vencevičienė paaiškino, kad iš viso buvo trys susitikimai, kurie vyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės iniciatyva kartu su R.Karbauskiu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Širinskienė ir Ramūnas Karbauskis

„Susitikimai vyko po to, kai buvo nuspręsta, kad įstatymo pataisoms reikia daugiau diskusijų, kuriose būtų išsakyta ekspertinė, dirbančių su vaikais ir šeimomis, šeimų atstovų nuomonė“, – aiškino D.Vencevičienė.

Pasak jos, konsultacijose dalyvavo organizacija „Gelbėkit vaikus“, Nacionalinė Šeimų ir tėvų asociacija, Laisvos visuomenės institutas, SOS vaikų kaimai, Lietuvos Tėvų forumas. Be to, į diskusijas esą įsitraukė ir valstybinės institucijos bei tarnybos: Viešosios policijos valdybos atstovai, Policijos departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Prie rengimo, prie to parašyto turinio, tikrai neprisidėjau. Niekas nei kvietė, nei dalyvavau.

Jei pataisos buvo rengiamos bendradarbiaujant su minėtomis organizacijos, kodėl jų atstovai viešoje erdvėje meta akmenis į R.Karbauskio daržą?

„Man, švelniai tariant, neramu“, – susirūpinimo neslėpė Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė.

„Nueisime į bedugnę“, – liūdną perspektyvą brėžė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Kratosi primetamos autorystės

E.Žiobienė jaučiasi nepelnytai priskirta prie pagalbininkų rengiant R.Karbauskio pataisas.

„Prie rengimo, prie to parašyto turinio, tikrai neprisidėjau. Niekas nei kvietė, nei dalyvavau“, – užtikrino E.Žiobienė.

Tuo metu Vyriausybės parengtų įstatymo pataisų projektui Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga teikė pastabas. „Dalyvavome aptarime, į mūsų pastabas buvo atsižvelgta. Tačiau net ir šiuo atveju nesijaučiame pataisų bendraautoriai“, – pažymėjo kontrolierė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edita Žiobienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edita Žiobienė

Dar mažiau sąsajų kontrolierė turėjo su R.Karbauskio pataisomis.

„Mus pakvietė sausio 3 dieną į aptarimą. Bet pataisų projektą gavau likus trim valandoms iki aptarimo, todėl patys suprantate, kiek laiko turėjau su juo susipažinti ir įvertinti. Mes dalyvavome susitikime, išsakėme pastabas ir į jas buvo nebent minimaliai atsižvelgta. Tiesą sakant, sakyčiau, neatsižvelgta. O į susirūpinimus – dar mažiau. Jei sudėtume projektą, kurį mums parodė, ir tai, ką vėliau užregistravo Seime, tai skirtumas labai nežymus“, – svarstė E.Žiobienė.

Velnias slypi detalėse

E.Žiobienė sutiko, kad teisėkūros procesas gali būti dviprasmiškas.

„Mūsų pozicija tokia, kad turime jame dalyvauti ir teikti pastabas, į kurias įstatymo kūrėjai gali ir neatsižvelgti, nes jie turi savo kryptį. Jei nedalyvautume, būtume apkaltinti abejingumu. Tačiau sudalyvaujame diskusijoje ir netikėtai būname priskiriami prie autorių.

Kiekvienas sakinys turi savo prasmę, o visuomenėje ta dviprasmybė gali turėti esminę reikšmę.

Paklausia, kas dalyvavo rengiant pataisas? Atsakymas – tas ir tas. Tai – žodžių žaismas, labai subtilus išsireiškiamas. Pasakyti, kad nedalyvavome aptarime, būtų neteisinga, mes dalyvavome. Bet tikrai nesame pataisų autoriai.

Kiekvienas sakinys turi savo prasmę, o visuomenėje ta dviprasmybė gali turėti esminę reikšmę. Šiuo atveju visuomenei gali atrodyti, kad mes visi dėl pataisų sutariame“, – kalbėjo E.Žiobienė.

Jos manymu, dabartinė valdančioji dauguma puikiai įvaldžiusi manipuliavimo informacija meną. Čia galima prisiminti ir tautosaką – velnias slypi detalėse.

„Ir jie paima mus ant tų detalių, atleiskit už pasakymą. Dabartinė valdžia nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad moka pasakyti labai subtiliai. Ir tą subtilumą visuomenė skirtingai supranta. Politikams tai, matyt, yra didelis privalumas. Jie paleidžia kokią nors mintį, bet paskui reikia dar kartą tą sakinį persukti, kad suprastum, ką iš tikrųjų norėta pasakyti“, – samprotavo E.Žiobienė.

Nesulaukė nė vieno kvietimo

„Jų gudrumas nesuvokiamas“, – taip situaciją įvertino R.Dičpetrienė.

Apie R.Karbauskio pataisų aptarimą pirmosiomis metų dienomis ji išgirdo likus dviem valandoms iki Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio pradžios.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Dičpetrienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Dičpetrienė

„Nespėjau ateiti, nes buvo kitų darbų, kurių negalėjau atšaukti. SOS kaimo atstovė dalyvavo tame reikale. Tačiau blynas jau buvo iškeptas, pastabų niekas nenorėjo girdėti. Tačiau paskui pataisų kūrėjai akis išpūtę sako: „Taigi jūs dalyvavote, tai ko dabar norite?“ – pasakoja R.Dičpetrienė.

Jos įsitikinimu, rengiant R.Karbauskio pataisas ji nedalyvavo nė viename pasitarime.

Tačiau D.Vencevičienė mano kitaip. R.Karbauskio atstovė 15min atsiuntė 2018 metų gruodžio 13 dienos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasitarimo dalyvių sąrašą. Jame – ir R.Dičpetrienės parašas.

„Tačiau tai buvo ne R.Karbauskio, o M.Puidoko teiktų pataisų aptarimas, į kurį, beje, atvykau grynai savo iniciatyva – nekviesta. Oficialiai mes nė karto nebuvome kviesti“, – pažymėjo R.Dičpetrienė ir neslėpė, kad jos vizitai komitetuose nebuvo laukiami.

Vyriausybės ar M.Puidoko sekėjas?

R.Karbauskis iš Seimo tribūnos antradienį užtikrino, kad Vyriausybės gruodį pasiūlytas įstatymo pataisų projektas jam patinka. Tačiau politikas mano, kad sujungus abu projektus bus gautas dar geresnis rezultatas.

„Sujungiant projektus bus galima parengti tokį, kuris atitiktų visuomenės lūkesčius ir veiktų deramai“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Tačiau lapkričio gale pataisas, kuriomis siekta pakeisti smurto sąvoką ir kurios buvo pripažintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai, įregistravęs „valstietis“ Mindaugas Puidokas linkęs manyti, kad R.Karbauskio pataisos labiau atitinka ne Vyriausybės, bet jo paties pataisų dvasią.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

„Dar viena maža, bet svarbi visų mūsų pergalė!“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidžiaugė M.Puidokas po to, kai Seimas po pateikimo pritarė R.Karbauskio pataisoms.

Balsavime dalyvavo 94 Seimo nariai: 54 pasisakė už, 29 – prieš, 11 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, o priėmimas numatomas pratęstoje sesijoje vasario mėnesį.

Yra ir gerų, ir labai blogų momentų

„Nėra juoda ir balta. Yra vietų, kur R.Karbauskio projektas visa galva aukščiau nei Vyriausybės. Pavyzdžiui, aiškiau reglamentuota, kaip teikti paslaugas šeimai. Ši dalis man net geriau sudėliota nei Vyriausybės projekte. Bet yra ir tokių vietų, labai jautrių momentų, kurie net sunkiai diskutuotini“, – įvertino E.Žiobienė.

Teisininkus neramina, kad R.Karbauskio pataisomis akcentuojama, jog vaiko paėmimas iš šeimos galimas tik tada, kai kyla „realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“. Pataisose nebelieka žodžio saugumas.

Nėra juoda ir balta. Yra vietų, kur R.Karbauskio projektas visa galva aukščiau nei Vyriausybės.

Projekte numatyta, kad „vaikas priverstinai gali būti paimamas iš jo tėvų ar vaiko atstovų pagal įstatymą tik tuo atveju, jei tai yra proporcinga priemonė, būtina siekiant išvengti realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, ir šis pavojus negali būti pašalinamas kitomis priemonėmis“.

Įrašoma, kad vaiko paėmimas iš saugios aplinkos negalimas, o paėmimo metu privalo dalyvauti tėvai ar vienas iš tėvų, ar vaiko atstovų pagal įstatymą.

Siūloma nustatyti, kad „priešmokyklinio amžiaus vaikas be objektyvios būtinybės neliktų vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų