Miestelyje vaikštantys savanoriai karštą antradienį siūlė žmonėms atsigerti vandens, viešąją tvarką prižiūrėjo gana gausios policijos pajėgos ir samdyti apsaugos darbuotojai.
Sovietmečiu dirbusį dvasininką Teofilių Matulionį vaizduojantis paveikslas ant altoriaus Pivašiūnų bažnyčios kieme buvo tik vienas iš daugelio simbolių, skirtų padėkoti šiemet palaimintuoju paskelbtam vyskupui už jo darbus, kuriuos jis vykdė nepaisydamas komunistų priespaudos ir kalinimo.
Daug dėmesio T.Matulioniui savo pamoksle skyrė ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vadovavęs tūkstančių žmonių stebėtoms pagrindinėms Žolinės atlaidų mišioms.
Lietuvos katalikų bendruomenė 2017-uosius mini kaip T.Matulionio metus. Padėkai už jo darbus paskirti visi Žolinės, kitaip vadinamos Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo dienos, atlaidai Pivašiūnuose.
Lietuvos katalikų bendruomenė 2017-uosius mini kaip T.Matulionio metus. Padėkai už jo darbus paskirti visi Žolinės, kitaip vadinamos Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo dienos, atlaidai Pivašiūnuose.
1873 metais gimęs T.Matulionis sovietų valdžios buvo kalintas 16 metų. Ilgiausia bausmė dvasininkui buvo skirta 1946 metais, kai jis atsisakė bendradarbiauti su sovietų režimu ir paklusti jo nurodymams padėti įveikti partizaninį judėjimą, kritikavo komunistus dėl tikinčiųjų persekiojimo.
Arkivyskupas S.Tamkevičius per mišias sakė, kad net ir būdamas laisvėje T.Matulionis rinkosi sunkesnį gyvenimo kelią.
„Į pasiūlymą bendradarbiauti su sovietų saugumu ir tuomet ramiai atlikti vyskupo pareigas palaimintasis tvirtai ir aiškiai atsakė „ne“, nors puikiai žinojo, kad toks atsakymas reikš naują katorgą“, – kalbėjo dvasininkas.
T.Matulionis mirė 1962 metais, būdamas 89 metų amžiaus. Šiemet vasarą popiežius Pranciškus jį paskelbė palaimintuoju.
Ragino neieškoti rojaus žemėje
S.Tamkevičius Pivašiūnuose susirinkusius tikinčiuosius ragino neieškoti rojaus žemėje.
Primindamas sovietų „įkyriai peršamą“ pažadą sukurti gerą gyvenimą visiems, jis pabrėžė, kad žmogus gyventi gali tik viltimi.
„Dievo žodis kviečia mus kurti ne įsivaizduojamą rojų žemėje, bet sąžiningai dirbti ir sunkenybėse padėti vieni kitiems. Su žmogaus nuodėme durys į rojų žemėje užsidarė. (...) Į tikrą laimę veda tik tas kryžiaus kelias, kuriuo ėjo Jėzus Kristus, kurį laimino Dievas“, – sakė arkivyskupas.
„Bažnyčia kanonizuoja ne bet kurį kenčiantį žmogų, bet tik tuos, kurie kenčia su Dievu, kurie, nešdami kryžių kaip mūsų palaimintasis Teofilius, žvelgia į žvaigždes. Bažnyčia nekanonizuoja kenčiančių žmonių, kurie leidžiasi užvaldomi pykčio ir nevilties“, – pridūrė jis.
„Kaip būtų gera, jeigu Marijos išaukštinimo šventės pamoką, kad kryžius veda į žvaigždes, išmoktų kuo daugiau Lietuvos žmonių, ypač kad šią pamoką išmokų jaunimas. Tuomet Lietuvos padangėje bus daugiau šviesos ir vilties“, – kalbėjo S.Tamkevičius.
Žolinė Lietuvoje švenčiama nuo pagonybės laikų. Įsigalėjus krikščionybei, ši šventė buvo sutapatinta su krikščioniška švente – Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.
Žolinė Lietuvoje švenčiama nuo pagonybės laikų. Įsigalėjus krikščionybei, ši šventė buvo sutapatinta su krikščioniška švente – Švenčiausios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.
Krikščioniškasis paprotys švęsti Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę yra kilęs iš Marijos laidotuvių legendos. Anot jos, kadangi Dievo motina buvo paimta į dangų su visu kūnu ir siela, jos karste pasiliko tik gėlės, kuriomis buvo papuoštas Marijos kūnas.
Nors ši legenda buvo paskelbta dogma tik XX a. viduryje, panašios Marijos garbinimo šventės švenčiamos apie pusantro tūkstančio metų. Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės.
„Jei ne Dievas, būčiau neišgyvenusi“
Pivašiūnuose Žolinė taip masiškai švenčiama apie 50 metų. Kai kurie religijotyrininkai teigia, kad daugelį tikinčiųjų vykti į Pivašiūnus per šią šventę skatina šio kaimelio bažnyčioje esančio Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.
Į Pivašiūnus šiemet taip pat atvyko ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
Tuo tarpu 82-ų Ona Dumalakienė sako į Pivašiūnus kasmet vykstanti jau 60 metų, kai švęsti Žolinės dar eidavo pėsčiomis.
Ji teigia, kad be Dievo pagalbos nebūtų sugebėjusi išgyventi su metais vis daugėjusių artimųjų netekčių.
„Aš esu labai tikintis žmogus, bet į bažnyčią savo kaime neinu. Kunigas yra tas žmogus, kaip aš, kaip ir visi kiti. Bet jei ne Dievas, būčiau neišgyvenusi“, – sakė pensininkė.
Į Pivašiūnus švęsti Žolinės kasmet atvyksta ir piligrimai. Tris dienas iš Kaišiadorių rajono su 65 žmonių grupe pėsčiomis keliavęs Alius Šulcas sako, kad žygis jam padeda suartėti su Dievu.
„Žolinė man yra viena smagiausių krikščioniškų švenčių, kadangi galiu sutikti šią šventę ne namie, o krikščioniškoje aplinkoje, su draugais“, – teigė 27-ių bedarbis.
Dideli renginiai Žolinei paminėti antradienį vyko ir Krekenavoje, Pažaislyje, Rumšiškėse bei kituose miestuose.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis švęsti Žolinės vyko į lietuvišką Punsko miestelį Lenkijoje.
Ši šventė Lietuvoje yra nedarbo diena nuo 2000 metų, kai parlamentas šią dieną įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą.
2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Romos katalikų tikėjimą išpažįsta 77 proc. šalies gyventojų.
