Dėmesio į nepatenkintą kaimynę per daug nekreipiantis kininis muntjakas – vienas iš 10, šios rūšies gyvūnų zoologijos sode.
Be muntjakų čia laikomi dar 5 invazinių rūšių gyvūnai: raštuotieji vėžliai, šventieji ibiai, paprastieji meškėnai, koačiai ir egiptinės žąsys. Visi jie čia gyvena dešimtmečius, bet Europos Parlamentas ir Taryba sugriežtino invazinių rūšių gyvūnų laikymo, prekybos ir veisimo sąlygas, todėl jiems laikyti reikėjo specialaus leidimo. Svarbiausia sąlyga – užtikrinti, kad nė vienas iš šių gyvūnų neištrūktų į laisvę. Tokį leidimą zoologijos sodas gavo.
„Mes turime leidimą, kuriame yra nurodytas gyvūnų skaičius, ir mes negalime jų laikyti daugiau negu jų yra. Jeigu ateityje tų gyvūnų skaičius sumažėtų, suteikta išimtis juos veisti“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo zoologas Jonas Šimkus.
Pasak J.Šimkaus, kai kurios invazinių gyvūnų rūšys ES teritorijoje nekontroliuojamai plinta, todėl teko sugriežtinti jų laikymo sąlygas.
Lietuvoje natūraliose buveinėse pastebėta paprastųjų meškėnų – vieną žmonės pasakoja matę Kuršių Nerijoje, kitas sugautas prie Žuvinto. Aptinkama ir raštuotųjų vėžlių.
„Gyventojai labai dažnai laiko raudonausius ar geltonausius vėžlius. Atsibosta laikyti, paleidžia į gamtą. Tai gali pakenkti vietinėms populiacijoms. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra baliniai vėžliai – vietinė rūšis. Ir yra Šiaurės Amerikos baliniai vėžliai arba raštuotieji vėžliai. Jų porūšiai yra geltonausiai, raudoniausiai“, – pasakojo zoologas.
Kad šie gyvūnai per klaidą neištrūktų į laisvę, prižiūrėtojams surengti mokymai, o voljeruose laikomi įrankiai ištrūkusiems globotiniams gaudyti.
Pagal naują tvarką draudžiama laikyti invazinius gyvūnus, juos veisti, įvežti, išvežti ar vežti Europos Sąjungos teritorijoje, parduoti, mainyti ar paleisti į aplinką.
