Komiteto pirmininkas pažymėjo ir tai, kad tautinių mažumų šeimose augantys vaikai turi galimybę būti auklėjami ir mokomi gimtąja kalba nuo darželio iki įstojimo į aukštąsias mokyklas.
L.Talmontas akcentavo, kad jis pats yra tautinių mažumų atstovas ir užima Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas, be to, Seime veikia atskira Lenkų rinkimų akcijos frakcija, o į savivaldybių, kuriose gyvena daug kitos tautybės asmenų, tarybas gausiai išrenkami tautinių mažumų atstovai.
Komiteto pirmininkas pažymėjo ir tai, kad tautinių mažumų šeimose augantys vaikai turi galimybę būti auklėjami ir mokomi gimtąja kalba nuo darželio iki įstojimo į aukštąsias mokyklas.
„Kokioje šalyje dar yra tokios galimybės? Ši situacija liudija, kad asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, yra pilnaverčiai mūsų šalies Lietuvos, piliečiai“, – sakė L.Talmontas. Tiesa, komiteto pirmininkas paminėjo keletą probleminių klausimų – vykstančią diskusiją dėl gatvių pavadinimų tautinės mažumos kalba rašymo greta valstybinės kalbos vietovėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos; tautinėms mažumoms skirto specialaus įstatymo svarstymus. Tačiau išvardinęs diskusinius aspektus L.Talmontas akcentavo, kad tautinių mažumų atstovai turi galimybes jaustis Lietuvoje gerai.
Taip pat komiteto pirmininkas supažindino svečią su kitomis pagrindinėmis komiteto veiklos sritimis. L.Talmontas pažymėjo užsieniečių teisinės padėties, pabėgėlių, vaiko teisių, vartotojų teisių, lygių galimybių klausimus, kaip pastaruoju laikotarpiu aktualius tobulinant įstatyminę bazę ar vykdant parlamentinę kontrolę. Žmogaus teisių užtikrinimą laisvės apribojimo vietose komiteto pirmininkas įvardino kaip vieną pagrindinių komiteto vykdomos parlamentinės kontrolės sričių, kadangi šiuo klausimu komitetas gauna daugiausia piliečių skundų.
