Tinklų – mažiau, jų skylės – didesnės
Nuo sausio 17-osios įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas kurio Kuršių mariose uždrausta žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, mažinamas ir leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičius. Ministerijos išplatintame pranešime viliamasi, kad šios priemonės padės pagerinti sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių ir ungurių išteklius.
Mokslinių tyrimų rezultatai jau kurį laiką rodo, kad sterkų ištekliai Kuršių mariose mažėja. Viena priežasčių: pernelyg intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.
Ministerija uždraudė žvejybą 40-44 mm akių dydžio tinklais. Tokiais tinklais buvo pagaunamas didžiausias neverslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis, dar vadinamas priegauda.
Mažinamas ir žvejams leidžiamų naudoti įrankių skaičius: daugiau nei per pusę – 45-50 mm akytumo tinklai, beveik penktadaliu 70-80 mm akytumo, penktadaliu mažinami marinių gaudyklių limitai.
Ataskaita: sterkų išteklių būklė – prasta
Natūralu, kad šitokie ribojimai sulaukė žvejų kritikos. Kritikuoja juos ir Neringos meras Darius Jasaitis, teigiantis, kad tokie ribojimai „neparemti nei mokslu, nei analize, tik politika“. Anot jo, drauge su mokslininkais bus ruošiamas raštas Europos Komisijai.
Žemės ūkio ministerijos atstovai sukritikavo aplinkos ministro įsakymą teigdami, kad jis priimtas neatsižvelgus į naujausią Gamtos tyrimų centro ataskaitą. Esą remtasi tik 2021-ųjų duomenimis.
Tačiau asociacijos „LT žuvys“ koordinatorė Monika Kazlauskaitė teigia, kad naujausia Gamtos tyrimų atskaita kaip tik ir rodo, kad tokios žuvies kaip sterkas, Kuršių mariose vis mažėja.