Trečiadienį į posėdį ŽŪM rinkosi trylikos darbuotojų Strateginio planavimo komitetas. Jo nariai sprendė, kaip paskirstyti lėšas ministerijos į Kauną perkėlimui bei patalpų nuomai.
15min turėjo informacijos, kad 2021–2022 metais ministerijos patalpas Kaune numatoma nuomoti ir darbo užmokesčio fondo lėšomis (853 tūkst. eurų) bei socialinio draudimo įmokomis (12,4 tūkst. eurų).
Po komiteto posėdžio ministras G.Surplys 15min informavo, kad priimtas kitoks sprendimas.
„Priėmėm sprendimą, kuris niekaip nesusijęs su darbo užmokesčio fondu. 2020 metais mes turime kitų metų biudžeto projekte virš 1 mln. eurų, skirtų persikėlimui į Kauną. Tai 2020 metais tie pinigai ir bus naudojami patalpų nuomai.
O 2021–2022 metais tikrai nėra būtina jau šiandien žinoti tiksliai, iš kokios eilutės tai bus finansuojama. Sutarėme kreiptis į Vyriausybę su prašymu 2021–2022 metais, jeigu būtų toks poreikis, skirti pinigų“, – dėstė jis ir pažymėjo, kad 15min turėta informacija – tik siūlymo pažyma, o numatyti finansavimo šaltinius 2021 ir 2022 metais esą neracionalu ir nebūtina.
G.Surplys tikino, kad ministeriją iš Vilniaus perkėlus į Kauną pavyks sutaupyti apie 200 tūkst. eurų. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad lėšų vis tiek gali trūkti. Tokiu atveju, norint patalpų nuomai naudoti darbo užmokesčio fondą, teks konsultuotis su ministerijos darbuotojų profsąjunga.
„Mūsų profsąjunga labai teisingai išsiaiškino teisės aktų nuostatas, kad mes bet kokį darbo užmokesčio fondo judinimą turime derinti su jais ir konsultuotis su jais – tai vienas dalykas. Mes net negalėtume šiandien priimti tokio sprendimo, mes turime penkiolika dienų konsultuotis su profsąjunga.
Kitas dalykas, mes persižiūrėjom ir aš pasikalbėjau su finansų ministru, ir premjeru, kad tikrai galime aptakiai įrašyti, kad 2021–2022 metų poreikis bus sprendžiamas biudžeto lėšomis. Ir kai matysime realią situaciją, tada galėsime vėl sušaukti Strateginio valdymo komiteto posėdį.
Jeigu bus poreikis, jeigu matysim, kad iš niekur daugiau tų pinigų nuomai mes neturime, galėsime pravesti konsultacijas su profsąjunga.
Jeigu bus poreikis, jeigu matysim, kad iš niekur daugiau tų pinigų nuomai mes neturime, galėsime pravesti konsultacijas su profsąjunga“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, net ir naudojant darbo užmokesčio fondą kitoms reikmėms, darbuotojai skriaudos nepajus.
„Tarkime šiandien turime situaciją, kai 39 etatai yra tušti, neužimti. Tai galbūt kažkokią sumą bus galima perskirstyti iš darbo užmokesčio fondo. Niekas nekalba apie tai, kad atlyginimus mažinti, niekas nekalba apie tai, kad kažką atleisti iš darbo. Kalbam apie elementarią biudžetavimo praktiką“, – pabrėžė G.Surplys.
ŽŪM į Kauną ketinama perkelti iki 2020 metų kovo 31 dienos. Kol kas neaišku, kur tiksliai ji veiks – patalpas siūlosi nuomoti „Vičiūnų“ įmonė, SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ bei Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“.
Pasiteiravus, ar ministerija išsirinko nuomotoją, G.Surplys nurodė, kad ne: „Dar neįvyko derybos, bet jos turėtų įvykti artimiausiu metu. Ir panašu, kad man teks pasirašyti patalpų nuomos sutartį, jeigu derybos sėkmingai pavyks.“
Tikėtina, G.Surplys artimiausiu metu neteks žemės ūkio ministro posto. Į jo vietą asmenį deleguos prie naujos koalicijos prisijungę „socialdarbiečiai“.
