Rugsėjo 18 dieną ES paramą dalinantis ŽŪM Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 m. veiksmų programos priemonių projektų atrankos komitetas nusprendė rekomenduoti įmonei „Atlantic High Sea Fishing Company“ skirti 1 975 500 eurų šaldymo įrangos laive „Margiris“ modernizavimui.
Ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė pasirašė potvarkį dėl paramos minėtai įmonei skyrimo.
Olandų įmonei „Rederij Samenwerking I B. V.“ priklausančiai žvejybos bendrovei „Atlantic High Sea Fishing Company“ šiuo metu vadovauja Aivaras Labanauskas, anksčiau dirbęs ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoju.
Kurį laiką tuo pat metu tame pat departamente dirbo ir dabartinė projektų atrankos komiteto pirmininko pavaduotoja, ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėja Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė.
Apie draugiškus paramos prašytoju tapusio A.Labanausko ir ŽŪM darbuotojos A.Razmislavičiūtės-Palionienės santykius galima būtų spėti iš dar jų bendro darbo ŽŪM laikais darytų nuotraukų, kuriose jie įamžinti vakarėlyje.
Kitoje 15min gautoje nuotraukoje taip pat užfiksuotas buvęs ŽŪM darbuotojas su A.Razmislavičiūte-Palioniene.
Svarstant „Atlantic High Sea Fishing Company“ projektą A.Razmislavičiūtė-Palionienė komiteto posėdyje nedalyvavo – jos parašo ant šio sprendimo nėra.
Tačiau jai ministerijoje patikėta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos peržiūra.
15min surinkti duomenys rodo, kad ministerijoje buvo atlikta nemažai ministro įsakymų pakeitimų, be kurių „Atlantic High Sea Fishing Company“ nebūtų galėjusi net svajoti apie ES pinigus.
Sutapimas Nr. 1: maksimali paramos suma padidinta iki 2 mln. eurų
Paraiškos paramai pagal minėtą priemonę pradėtos priimti kovo 5 dieną.
Iki tol – vasario 22 dieną tuometis žemės ūkio ministras B.Markauskas pasirašė įsakymą, kuriuo didžiausią ES paramos sumą pagal minėtą priemonę padidino nuo 300 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų – beveik tiek, kiek paskui paprašė „Atlantic High Sea Fishing Company“.
Projekte nurodoma, kad įsakymą rengė ŽŪM Žuvininkystės departamento, kuriam vadovavo A.Razmislavičiūtė-Palionienė, ES paramos skyriaus specialistė.
Atsakydama į klausimą apie šį pakeitimą ŽŪM 15min nurodė, kad visų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių suma vienam projektui kasmet svarstoma valdymo komiteto posėdyje kartu su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu.
Anot ministerijos, atsižvelgiama į veiksmų programos įgyvendinimo rezultatus. Minėtas įsakymas, padidinęs sumą, anot ŽŪM, parengtas vadovaujantis veiksmų programos valdymo komiteto sprendimu, priimtu 2017 metų lapkričio 29 dieną. Valdymo komitetui vadovavo ministras B.Markauskas, jam priklauso ir A.Razmislavičiūtė-Palionienė.
Sutapimas Nr. 2: sumažėjo pelningumo reikalavimas paramos prašytojams
Padidinus paramos sumą iki tokios, kokios vėliau ir paprašė „Atlantic High Sea Fishing Company“, kovo 22 dieną, jau prasidėjus paraiškų priėmimui, buvo pakeistas dar vienas žemės ūkio ministro įsakymas.
Šiuo teisės aktu į ES paramą pretenduojančioms įmonėms sumažintas grynojo pelningumo reikalavimas nuo 2 iki 1 proc. Kitaip tariant, atvertos durys prašyti ES paramos įmonėms su prastesniais finansiniais rezultatais.
ŽŪM savo atsakymuose patikslino, kad pelningumo reikalavimas keistas ne tik priemonei, pagal kurią „Atlantic High Sea Fishing Company“ gavo paramą, bet ir kitoms programos priemonėms.
Ministerija aiškina, jog pasitaikydavo, kad įmonių pateiktos paraiškos neatitikdavo ekonominio gyvybingumo nustatymo kriterijų ne dėl to, kad jos buvo sunkumus patiriančios, bet dėl to, kad pvz., priekrantėje žvejojančių įmonių didžiausias turtas yra teisė į žvejybą bei į perleidžiamas kvotas.
„Balanse šis turtas nėra apskaitomas, o turimų senų laivų/valčių buhalterinė vertė labai maža. Tokios įmonės turto vertė balanse nėra didelė, todėl paėmus trumpalaikę nedidelę paskolą jos rodiklis nebeatitikdavo reikalavimų ir užkirsdavo tokiai įmonei galimybę įgyvendinti projektus su parama“, – kodėl reikėjo pakeitimo, motyvuoja ŽŪM.
Sutapimas Nr. 3: prasti praėjusiųjų metų rezultatai – ne bėda
Kodėl ministerija pamažino grynojo pelningumo reikalavimą bendrovėms, leidžia spėti „Atlantic High Sea Fishing Company“ grynojo pelningumo duomenys, kuriuos pavyko gauti 15min.
Įmonės dokumentuose nurodoma, kad 2016 metais jos grynasis pelningumas sudarė 1,59 proc., o 2017-aisiais –8,78 proc. Minusinis grynasis pelningumas gali reikšti, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais.
Net pamažinus pelningumo reikalavimą, ji šiemet pretenduoti į ES paramą negalėjo.
Tačiau kovo 22 dienos ministro įsakymo pakeitimas išsprendė ir šią problemą.
Iki tol ES paramos dalintojai atsižvelgdavo į ataskaitinių, tai yra praėjusių metų, pelningumo duomenis.
Minėtu įsakymu nuo kovo 27 dienos įsigaliojo kita tvarka, leidusi ES paramos prašytojui pateikti ne tik ataskaitinių, bet ir praėjusių ataskaitinių metų duomenis. Kitaip tariant, po šio pakeitimo „Atlantic High Sea Fishing Company“ galėjo pateikti 2016-ųjų duomenis, ir taip tapti tinkama gauti paramą.
Teisės aktų registre nėra skelbiama, kas yra šio projekto rengėjas, bet jį pasirašė tuometis ministras B.Markauskas.
Dėl šio pakeitimo rugsėjo 18 dieną Projektų atrankos komisijai svarstant ES paramos skyrimą, projektą pristačiusi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovė Marija Tumienė aiškino, kad pagal ekonominio gyvybingumo taisykles įmonė atitinka rodiklius – buvo vertinti 2016 metų duomenys.
NMA posėdyje pranešė, kad rekomenduoja skirti paramą „Atlantic High Sea Fishing Company“.
ŽŪM: taisyklės neatitiko žvejybos sektoriaus specifikos
Ministerijos teigimu, nuo 2004 m., kai Lietuva pradėjo gauti pereinamojo laikotarpio paramą žuvininkystei, iki 2017 m. pabaigos Lietuvoje beveik nebuvo įgyvendinta investicinių žvejybos įmonių projektų.
Anot ministerijos, priemonei, pagal kurią skirta parama „Atlantic High Sea Fishing Company“, įgyvendinti skirta beveik 6 mln. eurų – daugiausiai iš visų pirmojo Sąjungos prioriteto priemonių, o už rodiklių nepasiekimą bus taikomos sankcijos – Lietuvai skirtų lėšų sumažinimas arba perskirstymas.
Ministerija taip pat išvardino, kokios įmonės gali pretenduoti į paramą, ir pabrėžė, kad su priekrantės žvejyba susijusiems veiksmams taikomas išskirtinis paramos intensyvumas – net 80 proc., tačiau iki 2017 m. lapkričio mėnesio pagal priemonę nebuvo pradėtas įgyvendinti nė vienas projektas.
Anot ministerijos, pernai ir užpernai gauta mažai paraiškų, kai kurios jų buvo atsiimtos, dalis – įvertintos kaip netinkamos, todėl ŽŪM ėmėsi veiksmų įvertinti situaciją, buvo peržiūrėti projektų vertinimo rezultatai, nagrinėti ekonominiai žvejybos įmonių duomenys.
„Pastebėta, kad daugelis mažos apimties priekrantės žvejybą vykdančių įmonių dėl specifinių sektoriaus sąlygų neatitinka nustatytų ekonominio gyvybingumo kriterijų, nors šiame segmente žvejojančios įmonės daug metų stabiliai vykdo veiklą, o įmonių, žvejojančių priekrantėje, kaita labai maža. Taip pat nustatyta, kad visos įmonės, vykdančios verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose, taip pat neatitinka gyvybingumo kriterijų“, – teigia ŽŪM.
Todėl ministerija padarė išvadą, kad taisyklės neatitinka žvejybos sektoriaus specifikos. Šį klausimą, pasak ministerijos, dar pernai lapkričio pabaigoje pradėjo svarstyti veiksmų programos valdymo komitetas ir jau šiemet vasarį priimtas sprendimas dėl taisyklių keitimo.
„Teikiant ataskaitas Europos Komisijai ir Vyriausybės kanceliarijai buvo nuolat informuojama apie veiksmus, kurių imtasi siekiant tinkamai įgyvendinti veiksmų programą ir siekti joje numatytų rodiklių“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ji atkreipė dėmesį, kad apie ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių pakeitimą ir jų patalpinimą TAIS derinimui buvo informuotos visos pagrindinės žvejų asociacijos, kurios pastabų nepateikė. Apie atliktus veiksmus siekiant tinkami įgyvendinti Veiksmų programą buvo informuota Vyriausybė, viešinama spaudoje ir tinklaraščiuose.
„Prašome įvertinti visą pateiktą informaciją ir suprasite, kad jokie minėti sprendimai negalėjo būti padaryti vieno asmens vienintelės įmonės naudai“, – pabrėžė ministerija.
Sutapimas Nr. 4: darbams savo lėšos – jau nebūtinos
Rugsėjo 6 dieną, likus pusei mėnesio iki ŽŪM projektų atrankos komiteto posėdžio, jau naujasis ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą, kuris ir vėl gerokai palengvino dalią olandų valdomai ir buvusio ŽŪM darbuotojo vadovaujamai įmonei.
Ministro įsakymu leista ES paramą pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ išmokėti ne tik išlaidų kompensavimo būdu, kaip buvo iki tol.
Išlaidų kompensavimo būdas – kai paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą iš nuosavų arba skolintų lėšų ir periodiškai Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikia mokėjimo prašymus, kuriuose nurodo išlaidas, o Agentūra jas apmoka.
Pakeitus įsakymą galima pasirinkti ir kitus lėšų išmokėjimo būdus, pavyzdžiui, leidžiančius gauti avansą (išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu) ir pritaikyti dar vieną – sąskaitų apmokėjimo – būdą, kai nesumokėjus tiekėjui sąskaitos pateikiamos NMA ir Agentūra padengia išlaidas.
Apie tai paklausta ŽŪM savo atsakymuose paminėjo tik sąskaitų apmokėjimo būdą.
Anot ministerijos, liepą pakeitus ministro įsakymą, šis būdas tapo galimas visose žuvininkystės veiksmų programos investicinėse priemonėse, tačiau kodėl tada rugsėjį G.Surpliui reikėjo keisti įsakymą būtent tai priemonei, pagal kurią „Atlantic High Sea Fishing Company“ skirta parama, ministerija nepatikslino.
STT: pakeitimai greičiausiai skirti vienai bendrovei
Rugsėjo pabaigoje medžiagą apie ŽŪM rekomendaciją skirti ES paramą buvusio ministerijos darbuotojo vadovaujamai įmonei gavo premjeras Saulius Skvernelis, ministras G.Surplys ir teisėsaugos institucijos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išanalizavusi kreipimąsi nusprendė, kad pagrindo jokiam procesiniam sprendimui, – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra.
Tačiau antikorupciniu požiūriu vertindama ministro įsakymų pakeitimus STT spalio viduryje ŽŪM skirtame rašte atkreipė dėmesį, kad kai kurie pakeitimai padaryti jau tuo metu, kai buvo galima teikti paraiškas, be to, anot tarnybos, keičiant grynojo pelningumo reikalavimą, prie ministro įsakymo nebuvo pridėtas aiškinamasis raštas, todėl liko neaišku, kokiu tikslu buvo sumažintos konkrečių priemonių ekonominį gyvybingumą apibūdinančios pelningumo ir skolos rodiklių reikšmės ir kuo vadovaujantis buvo nustatyti nauji rodiklių dydžiai.
„Manome, kad sąlygų keitimas (be viešai paskelbto paaiškinimo) jau prasidėjus paraiškų teikimo laikotarpiui yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir galimai buvo padarytas siekiant, kad reikalavimus atitiktų konkretus asmuo, t. y. sąlygos būtų pritaikytos konkrečiam asmeniui, kuris neatitiko ankstesnių ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių dydžių“, – vertina STT.
Tarnyba pažymėjo, kad rodiklių reikšmių mažinimas, siekiant, kad reikalavimus atitiktų asmenys, kurie iki reikšmių pakeitimo jų neatitiko, yra korupcijos rizikos veiksnys. Todėl STT pasiūlė ateityje prasidėjus paraiškų teikimo laikotarpiui nekeisti sąlygų ir išanalizuoti šį atvejį ir priimti sprendimus.
Vertindami taisyklių pakeitimą, kuriuo leista įmonėms pačioms pasirinkti, kurių metų ekonominio gyvybingumo rodiklius pateikti, STT specialistai pabrėžė, kad reglamentavimas suteikė per plačią diskrecijos teisę ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys, sudarantis asmenims galimybes elgtis nesąžiningai ir neobjektyviai.
Darytina išvada, kad taisyklių pakeitimas galėjo būti pritaikytas būtent šiai bendrovei.
„Todėl siūlome keisti teisės aktus ir nustatyti ankstesnį ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmių vertinimo terminą, pvz., pastaruosius ataskaitinius metus“, – rašo STT.
Tarnyba taip pat pareiškė, kad analizuojant viešai prieinamą informaciją jai nepavyko nustatyti, kaip paramą gavusios bendrovės atitiko ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais.
„Pagal prieinamą informaciją UAB „Atlantic High Sea Fishing Company“ 2017 ataskaitiniais metais neatitiko pelningumo rodiklio reikšmės, o 2016 metais, t. y. praėjusiais ataskaitiniais metais, atitiko tik sumažintą pelningumo rodiklio reikšmę, todėl darytina išvada, kad taisyklių pakeitimas galėjo būti pritaikytas būtent šiai bendrovei. Tai patvirtina, kad kriterijų gauti paramą nustatymo procesas nėra atsparus korupcijai ir yra tobulintinas“, – teigiama rašte.
STT ministerijai priminė, kad ji privalo organizuoti jos pačios parengtų teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo atlikimą. Tuo metu apie minėtų taisyklių pakeitimo projekto vertinimą informacijos nėra, todėl neaišku, ar jis buvo atliktas.
STT taip pat ministerijai pasiūlė viešinti paraiškų vertinimo ataskaitas po paramos skyrimo, paviešinant, kaip paramą gavę asmenys atitinka nustatytus kriterijus bei kokie balai už kiekvieną kriterijų jiems buvo skirti.
STT ŽŪM paprašė ją per du mėnesius informuoti, kaip buvo atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į išvadoje pateiktas pastabas.
Su visu STT raštu galite susipažinti čia.
A.Labanauskas: „Nėra palaikomi jokie atskiri ryšiai“
Paprašytas pakomentuoti STT vertinimo išvadą įmonės vadovas A.Labanauskas 15min atsiųstuose atsakymuose teigė, jog STT vertinimo išvada yra šios institucijos nuomonė, skirta išimtinai tik ŽŪM, todėl bendrovė susilaiko nuo minėtos išvados turinio komentavimo.
„Tuo atveju, jeigu ši vertinimo išvada kaip nors paveiks bendrovės veiklą, bendrovė pasilieka teisę ginti savo pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka“, – pabrėžė jis.
A.Labanauskas pažymėjo, pagal ES priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ iki šiol (įskaitant paskutinį šaukimą), nėra išnaudotos šaukimams skirtos ES lėšos.
Taip pat jis pabrėžė, kad visos žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose vykdančios įmonės ne vieną kartą yra informavusios ŽŪM, remiantis konsultavimosi su visuomene procedūra, nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme, jog nustatyti ekonominio gyvybingumo nustatymo kriterijai neatitinka šio sektoriaus situacijos, dėl ko nei viena šio sektoriaus įmonė negali įgyvendinti ES finansuojamo projekto.
Klausiamas apie tai, jog yra dirbęs su A.Razmislavičiūte-Palioniene, kuri dabar ministerijoje kuruoja žuvininkystės klausimus, jis pažymėjo, jog vertinimo išvadą dėl projekto tinkamumo priima NMA.
„Būtent NMA vertina pateiktų projektų pagrįstumą bei tinkamumą ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju atrankos komitetas tik pritaria arba ne NMA teikiamai siūlomai išvadai“, – sakė jis.
A.Labanauskas teigė darbą ŽŪM baigęs daugiau nei prieš ketverius metus, todėl nematantis jokių sąsajų su 15min keliamais klausimais.
15min pažymėjus, kad iš šaltinių gavo nuotraukų, kuriose matyti A.Labanauskas, vakarėlyje besilinksminantis su A.Razmislavičiūte-Palioniene, ir pasiteiravus, ar jis kada nors prašė jos pagalbos gaunant ES paramą ar inicijuojant teisės aktų pakeitimus, jis teigė, jog bendrovė taip pat kartu su kitomis žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose veiklą vykdančiomis įmonėmis teikia savo teisinio reguliavimo tobulinimo bei projektų vertinimo siūlymus vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu bei jame nustatytais principais.
„Su jūsų nurodytu asmeniu, kaip fiziniu asmeniu, nėra palaikomi jokie atskiri ryšiai“, – pabrėžė jis.
„A.Razmislavičiūtė-Palionienė jokios įtakos nedarė“
15min kreipėsi į ŽŪM ir paprašė pačios A.Razmislavičiūtės-Palionienės atsakyti į klausimą, ar darė įtaką, kad A.Labanausko įmonei būtų suteikta parama.
„Kaip jau minėta ankstesniuose atsakymuose, tokios įtakos ji nedarė, įmonei nebuvo gelbėjama, nes tokie sprendimai niekada nepriimami vienasmeniškai, o visos taisyklės vienodai taikomos visiems pretendentams gauti paramą“, – už ją atsakė ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius.
