Prie įvažiavimo į Kauną aš siūlau miesto vardą papildyti užrašu: „Sveiki sugrįžę namo“, – sako pašnekovas, interviu atskleidęs ir priežastis, dėl ko turėdamas nemažai darbo reikalų Vilniuje taip niekada į sostinę nepersikėlė gyventi.
– Gimėte ir augote Kaune. Ką Jums reiškia Kaunas?
– Kaunas yra mano namai. Aš grįžtu čia pailsėti po visų kelionių ir gyvenimo įvykių, kaip žvėris į irštvą išsilaižyti žaizdų.
– Darbas televizijoje privertė daug laiko praleisti Vilniuje. Kodėl taip ir nepersikraustėte į sostinę?
– Aš tą galimybę turėjau, turiu ir dar turėsiu. Gyvenime įvyksta labai daug atsitiktinumų. Tu gali šiandien prisiekti, jog ten niekada kojos nekelsi ir jau rytoj išvažiuoti.
– Ar pastebinte pokyčius Kaune? Kaip jis pasikeitė nuo Jūsų vaikystės, studijų metų iki dabar?
– Įvyko keletas esminių lūžių per visą laikotarpį. Buvo sovietinis Kaunas – technokratinis miestas, kuriame dominavo techninė inteligentija. Tuo pačiu jis nuo užpraeito amžiaus ir miestas – tvirtovė.
Iš čia rezistencijos, atsparumo naujovėms, bet kartu ir priespaudai šaknys. Išorėje Kaunas visada buvo tarsi kieta tvirtovė, bet tuose kiemuose už tų sienų žmonės puikiai prisiminė, kas jie, kokie jie turėtų būti ir kai tik atsirado šansas jie išėjo į gatves.
Miestas pradėjo ieškoti sau naujos, dar istoriškai neišbandytos tapatybės ir dabar jos tebeieško. Kaunas yra pasiruošęs ją atrasti, todėl dabar yra čia geriausia vieta pradėti gyventi.
Tokiam mentalitetui pažymėti mes turime nuostabų Roberto Antinio paminklą mūsų laisvės šaukliui Romui Kalantai. Tai yra vienas gražiausių paminklų pastatytų kam nors, kada nors Lietuvoje.
Kartu yra ir skoningasis Kaunas – tas modernistinis pirmosios respublikos laikų miestas, norėjęs būti jaunas, gražus ir seksualus.
Kovo 11-oji dar kartą viską pakeitė ir, manau, kad miestas pradėjo ieškoti sau naujos, dar istoriškai neišbandytos tapatybės ir dabar jos tebeieško. Kaunas yra pasiruošęs ją atrasti, todėl dabar yra čia geriausia vieta pradėti gyventi.
– Koks yra dabartinis Kaunas?
– Kaunas yra studentiškas miestas. Jeigu taip ir toliau, jis greitai primins Oksfordą. Daugelis pastatų miesto centre šiuo metu priklauso universitetams.
Tiesa, gyventojų ženkliai mažėja: Laisvės alėjoje galime pastebėti, jog daug kur antri aukštai yra tušti, mūsų miegamieji rajonai tuštėja – labai daug žmonių išvažiavę ieškoti laimės kitur.
Kita vertus, tai yra šansas miestui dar sykį išrasti save. Dalis studentų, kurie buvo emigravę, grįš, dalis liks. Šiandien čia yra erdvu. Mūsų, kauniečių, turėtų būti tiek, kad mes galėtume gyventi įdomiai.
Aš būčiau už tai, kad daugiau gyventojų nebe mažėtų, o jų galėtų atvažiuoti iš kitų pasaulio valstybių, kurie tik praturtintų miestą savo kultūra.
– Pakalbėkime apie ateitį: Kokį Kauną norėtumėte matyti?
– Kauną norėčiau matyti tokį, koks jis yra dabar, bet nupraustą ir kai kur „išravėtą“. Būtų gerai, kad būtų suremontuota kuo daugiau fasadų, nes yra tikras nusikaltimas, nesuremontuoti modernistinio perlo, koks yra šis miestas.
Kauną norėčiau matyti tokį, koks jis yra dabar, bet nupraustą ir kai kur „išravėtą“.
Tokios architektūros, kuri turi šansų tapti UNESCO saugoma, yra labai nedaug pasaulyje – tik keli miestai, kurie gali pasigirti tokia sankaupa.
Pradedant nuo Kauno centrinio pašto, turime neįtikėtinai nuostabų Žaliakalnio mikrorajoną, Aleksotą, kuris yra visiškai kitoks, kur toje erdvėje, namai statomi toliau vienas nuo kito, kur yra pievelės, kur gatvelės tarsi paklotos ant žolės.
Kaunas turi labai gerų idėjų ir daug potencialo. Miestas turėtų su meile sau atsikelti iš ryto ir eiti kurti savęs.
– Už ką Jūs mylite Kauną?
– Tu būni ten, kur tau gerai. Tavo miestas, tavo meilė tai yra tavo žmonės, tai yra tau brangios vietos, architektūrinis peizažas, kuris tau patinka. Tokiu būdu tavo galvoje Kaunas kartais gali išsiplėsti iki viso pasaulio.
Jeigu tau kur nors tampa jauku, gali būti, kad ten yra kažkas iš tavo paties miesto. Tu gali iš jo išvažiuoti ir niekada nebegrįžti, bet jis visada liks tavyje. Tai amžinas buvimas su savo praeitimi.
– Ko palinkėtumėt Kaunui ir kauniečiams?
– Palinkėčiau jaustis savo miesto šeimininkais. Tai labai geras jausmas ir jis visai šalia, tik reikia nuspręsti taip jaustis. Žinant tai, nereikia pamiršti, kad šalia mūsų yra irgi toks pats miesto šeimininkas. Tad reikia tartis ir gerbti kito požiūrį ir tokią pačią teisę kurti miestą.
Dar palinkėčiau humoro jausmo, kuo daugiau keistuolių ir ramaus pasitikėjimo savimi. Kaunas yra mūsų. Kaunas yra kiekvieno čia atvykusio. Prie įvažiavimo į Kauną aš siūlau miesto vardą papildyti užrašu: „Sveiki sugrįžę namo“.