Tai pirmoji Lietuvos vietovė šiame UNESCO tinkle, pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.
Žuvinto rezervatas į šį sąrašą įtrauktas Vokietijoje šiuo metu vykstančioje 23-iojoje UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Tarptautinės koordinuojančios tarybos sesijoje.
1976 metais įkurtas Pasaulinis biosferos rezervatų tinklas šiandien jungia beveik 600 saugomų vietovių 114 valstybėse.
Biosferos rezervatai pasaulyje pripažįstami pavyzdinėmis vietovėmis, kuriose diegiami ir bandomi nauji požiūriai į aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi.
Po įtraukimo į tinklą vietovės išlieka pavaldžios nacionalinėms institucijoms, tačiau naujai įgyjama patirtimi, idėjomis dalijamasi nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu lygiu.
Kartu su Žuvinto biosferos rezervatu į Pasaulinį UNESCO „Žmogus ir biosfera“ rezervatų tinklą įtrauktos tokios vietovės kaip Blekingės archipelagas ir Nedre Dalalven upės regionas Švedijoje, Berlengo archipelagas Portugalijoje, Bras d’Or ežeras Kanadoje ir kitos.
Lietuvos kaimynėse valstybėse jau yra po vieną ir daugiau pasauliniam tinklui priklausančių biosferos rezervatų: Belovežo girios biosferos rezervatas Baltarusijos ir Lenkijos teritorijoje, Šiaurės Vidzemės rezervatas Latvijoje, Rytų Karpatų, Tatrų rezervatai Lenkijoje.
Seniausias Lietuvoje Žuvinto rezervatas yra pietų Lietuvoje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.
Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios – tarp jų ir globaliai nykstančios – augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.
Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 metų stebėtos 227 paukščių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri.
Prie rezervato įsteigimo itin prisidėjo gamtininkas ornitologas Tadas Ivanauskas.
