„Lietuvos piliečiai, vykstantys į Ukrainą ir teikiantys paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams, gali nukentėti nuo Rusijos žvalgybos pareigūnų“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.
Anot šių institucijų, ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas.
Pasak žvalgybos, jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams.
„Toks atvejis buvo nustatytas 2022 metų pavasarį“, – rašoma grėsmių vertinime.
Dokumente teigiama, jog labai tikėtina, kad prieš sulaikytus Lietuvos piliečius tardymo metu būtų naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo neturi sąsajų su Ukrainos karinėmis ar žvalgybos institucijomis.
Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FSB jau pradėjo aktyviau veikti Rusijos-Lietuvos pasienyje, verbuodami žmones dirbti jai. Analogiška grėsmė kyla ir keliaujantiems į Baltarusiją.
Grėsmei iliustruoti žvalgyba priminė atvejį, kai 2022 metų rugpjūtį FSB pasieniečiai sulaikė Lietuvos pilietį, kuris pasiklydęs kirto Lietuvos–Rusijos sieną.
Jis buvo apklausiamas tris paras, apklausų metu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Taip pat buvo patikrinti asmens išmanieji įrenginiai, klausinėjama apie kontaktus, ryšius su teisėsaugos, karinėmis ir žvalgybos institucijomis, renkama jautri asmeninė informacija.
„FSB pareigūnai išmaniuosiuose įrenginiuose aptiko duomenų, kad pilietis rėmė Ukrainą, todėl grasinta jį perduoti „Donecko liaudies respublikai“, – rašoma grėsmių vertinime.
Perspėja dėl karinių grupuočių
VSD ir AOTD grėsmių vertinime nurodė, kad Rusijos karinės samdinių kompanijos būtų pajėgios vykdyti riboto masto operacijas prieš Lietuvą, daugiausia susijusias su nekinetine veikla, tokia kaip taikinių žvalgyba, informacijos apie svarbiausius valstybės objektus rinkimas.
„Gebėjimas veikti priedangoje ir narių turima kovinė patirtis sudaro sąlygas diversinių veiksmų, sabotažo operacijoms, socialinių neramumų visuomenėje skatinimui“, – rašoma dokumente.
Jame kalbama apie tokias kompanijas, kaip plačiai dėl vaidmens kare Ukrainoje žinoma „Wagner“.
Žvalgyba perspėjo, kad Vakarų Europos valstybėse fiksuojami atvejai, kai Rusijos samdinių grupių esami ir buvę nariai įsitraukia į kovinės savigynos mokymų, pirmosios pagalbos kursų ir panašių paslaugų teikimą, o šią veiklos sritį rusų žvalgyba naudoja kaip vieną iš platformų kandidatų paieškai ir verbavimui.
„Nors tokių atvejų Lietuvoje nefiksuota, neatmestina, kad ir mūsų šalyje tiek Rusijos žvalgybos tarnybos, tiek privačios karinio saugumo kompanijos gali bandyti veikti panašiais metodais“, – teigia VSD ir AOTD.
Anot jų, kuriant tokias diversines grupes dalyvauja Baltarusijos samdiniai „GardServis“ ir išlieka rizika, jog artimoje perspektyvoje Lietuva gali būti pasirinkta panašių grupių taikiniu.
