„Kaliningrado srities karinius pajėgumus neigiamai veikia karas prieš Ukrainą, tačiau jų gebėjimas kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione sumažėjo tik iš dalies“, – rašoma Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių vertinime.
Anot dokumento, pajėgų perdislokavimas į okupuotas Ukrainos teritorijas labiausiai paveikė Kaliningrado karinių pajėgų sausumos komponentą, o jūrų ir oro komponentai išliko beveik nepakitę.
Žvalgybos duomenimis, į Juodąją jūrą dar 2022 metų sausį išvyko trys didieji desanto laivai su kariais ir kovos technika. Taip pat į Krymą buvo perkelti keturi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM, bet ir jie vėliau pakeisti modernesniais orlaiviais.
„Kiti pajėgumai liko Kaliningrade ir toliau atlieka funkcijas“, – rašoma grėsmių vertinime.
Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė, kad kariniai pajėgumai Kaliningrade dėl karo Ukrainoje buvo ženkliai sumažėję.
Žurnalas „Foreign Policy“ pernai rugsėjį skelbė, kad paremti Rusijos pajėgoms Ukrainoje iš Kaliningrado buvo atitraukta 80 proc. karių.
Atkūrimas priklausys nuo karo eigos
VSD ir AOTD teigia, kad dabartiniai pajėgumai Kaliningrade leidžia rusams toliau vykdyti vieną svarbiausių jų funkcijų – vadinamąjį A2/AD (prieigos ribojimą ir regiono blokavimą).
Tai leidžia trukdyti oponentui laiku Baltijos jūros regione dislokuoti reikiamus gynybinius pajėgumus ir trikdyti jau regione esančių pajėgų veiksmus, taip galimo konflikto pirminėje fazėje suteikiant Rusijai pranašumą.
„Šią funkciją atlieka kitų pajėgų – ilgojo ir trumpojo nuotolio raketų sistemų, oro ir kranto gynybos, radioelektroninės kovos vienetai, kurių karas prieš Ukrainą beveik nepalietė. Dėl to A2/AD funkciją Kaliningradas toliau atliks ir ją stiprins“, – teigiama dokumente.
Žvalgyba taip pat konstatuoja, kad „Rusijos karinės galios sumažėjimo Baltijos jūros regione efektas bus laikinas“.
Anot jos, Maskva sieks kaip įmanoma greičiau atkurti ir stiprinti dabar dėl karo prieš Ukrainą sumažėjusius sausumos komponento pajėgumus, išlaikys prioritetą stiprinti Kaliningrado karinę grupuotę kurdama naujus karinius vienetus, komplektuodama jų personalą ir modernizuodama srityje sutelktą karinę techniką.
„Kaliningrado karinės grupuotės atkūrimas ir stiprinimas labai priklausys nuo karo prieš Ukrainą eigos: kuo didesnių resursų reikės karui, tuo ilgiau užtruks Kaliningrado karinės grupuotės galios atkūrimas ir vystymas“, – tvirtinama grėsmių vertinime.
Ruošia Kaliningradą „visiškai izoliacijai“
Žvalgyba taip pat teigia, kad Kremlius siekia parengti Kaliningrado sritį „visiškai izoliacijai ir savarankiškam energetinės sistemos funkcionavimui“.
Anot grėsmių vertinimo, dar prieš pradėdama agresiją Ukrainoje Rusija ruošė Kaliningrado srities aprūpinimą ir infrastruktūrą dirbti izoliuotu režimu: rūpinosi papildomais keltais ir laivais, kuriais sričiai reikalingos prekės galėtų būti gabenamos jūra, stiprino srities galimybes apsirūpinti energijos ištekliais išvengiant tranzito per Lietuvą.
Lietuvos pareigūnų nerimą dar prieš invaziją į Ukrainą buvo sukėlę tai, jog Kaliningrado sritį pasiekė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Maršal Vasilevskij“. Vis dėlto atgabentas krovinys nebuvo naudojamas iki 2022 metų lapkričio.
„Labai tikėtina, kad sprendimą eksploatuoti SGD terminalą Kremlius priėmė norėdamas sustiprinti Kaliningrado srities energetinį savarankiškumą“, – teigiama dokumente.
Kaliningradas dujomis šiuo metu taip pat apsirūpina per Lietuvos teritoriją einančiu dujotiekiu.
Srityje buvo atlikti trys viešai žinomi izoliuoto elektros sistemos darbo bandymai – 2019, 2020 ir 2021 metais.
Žvalgyba taip pat teigia, kad Kaliningrado srities administracija ir verslas yra susirūpinę ekonominėmis problemomis ir siekia išlaikyti prekių bei energetinių resursų tranzitą per Lietuvą.
Lietuva sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį buvo nutraukusi pernai birželį, motyvuodama tai Europos Komisijos išaiškinimu. Po kelių savaičių komisijai viešai paskelbus gaires dėl šio tranzito, jis sugriežtintomis sąlygomis buvo atnaujintas.
Rusija, tranzito nutraukimą pavadinusi srities blokada, sukėlė nerimo Vakaruose dėl to, kiek toli pasiryžusi eiti, kad užtikrintų prekių judėjimą į su Lietuva besiribojantį eksklavą.
Žvalgyba nurodė, kad siekdamas bent simbolinių nuolaidų Kremlius, tikėtina, toliau rinksis sprendimus didinti įtampą regione, jeigu Kaliningrado tranzito sąlygos netenkins ar srityje gilės ekonominės problemos.
VSD ir AOTD taip pat tvirtina, jog Kaliningrado visuomenės reakcija į karą parodė, kad, nepaisant santykinai aktyvesnių kontaktų su Vakarais, regionas neišsiskiria iš kitų Rusijos subjektų.
