„Aišku, kad Lietuvos žvalgyba turi nustatyti tuos asmenis, kurie gali dirbti KGB. Bet aš labai abejoju, kad tokių žmonių yra daug“, – pridūrė ji.
S.Cichanouskaja tikino, kad jos komanda padeda Lietuvos žvalgybai identifikuoti galimus šnipus.
„Iš savo pusės, mes darome viską, ką galime, kad padėtume Lietuvos slaptosioms tarnyboms rasti tokius žmones“, – tvirtino ji.
Baltarusijos opozicijos lyderė tikino, kad jos biure nėra Minsko režimui šnipinėjančių asmenų, kadangi norintys patekti į jį turi praeiti griežtą patikrinimo procedūrą.
Visgi iš pradžių paklausta apie Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitą, S.Cichanouskaja pradėjo kalbėti apie Minsko ir Kremliaus režimų propagandą ir siekį supriešinti lietuvius ir baltarusius.
„Jie tyčia ėmėsi šios informacinės atakos prieš Lietuvos žmones, jie nori parodyti baltarusius kaip tokius, kurie Lietuvoje ieško geresnio gyvenimo, bet, patikėkite manimi, dauguma mūsų patyrė represijas. Žmonės ieško saugaus prieglobsčio jūsų nuostabioje šalyje“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Ji ragino lietuvius būti kritiškiems tam, ką išgirsta viešojoje erdvėje apie į Lietuvą atvykusius baltarusius.
Kalbėdama apie į Lietuvą gyventi atvykusius, bet į Baltarusiją vis grįžtančius baltarusius, S.Cichanouskaja pabrėžė, kad dėl represijų į Lietuvą atvykę žmonės negali grįžti į gimtinę, o tiems, kurie į Lietuvą atvyko dirbti, turėtų būti leista keliauti į Baltarusiją.
„Kurie pabėgo nuo represijų, jie negali sugrįžti atgal, bet yra daug, kurie atvyko čia dirbti, bet jie turi šeimas, vaikus likusius Baltarusijoje. Aišku, jie turi turėti galimybę keliauti. Abejoju, kad dauguma tų, kurie turi humanitarinį leidimą (gyventi Lietuvoje – BNS), keliauja“, – pasakojo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Vasarį LNK žinios skelbė, kad su Rusijos žvalgyba siejama ir dėl to prieglobsčio Lietuvoje negavusi Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač tapo Baltarusijos opozicijos Koordinavimo tarybos nare.
Visgi S.Cichanouskaja tikina, kad O. Karač yra ne Koordinavimo tarybos narė, o priklauso „platesnei žmonių grupei“. Paklausta, ar neprieštarauja, kad prie Baltarusijos opozicijos prisideda su Kremliaus žvalgyba siejamas asmuo, S.Cichanouskaja tikino paliekanti Lietuvos institucijoms įvertinti O.Karač veiksmus.
„Aš noriu tikėti, kad šitas žmogus nori pokyčių Baltarusijoje, demokratinių pokyčių ir mūsų valstybės nepriklausomybės. Aš negaliu būti atsakinga už įrankius, kuriuos ji pasirinko“, – sakė ji.
Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O.Karač prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.
Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.
Ketvirtadienį paskelbtoje Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų grėsmių vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, o galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
Anot Lietuvos žvalgybos, pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su diasporos atstovais Lietuvoje mezga ir juos verbuoja nuotoliniu būdu.
„Baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir kitų rizikų. Tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų“, – įspėjama dokumente.
Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvai.
Žvalgyba akcentuoja, kad Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu siekiant skatinti priešpriešą tarp Lietuvoje prisiglaudusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų, o tokių nuostatų didesnis plitimas baltarusių diasporoje narių kenktų jų integracijai į Lietuvos visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą.
Žvalgyba taip pat įvardija, kad tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų, pavyzdžiui, 2023-iaisiais Lietuvoje inicijuotas tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimas. Šis judėjimas idėjas ir propagandą derina su kovos menais ir kita sporto veikla.
