Už Žvalgybos įstatymo pakeitimus balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo du ir susilaikė 11 parlamentarų. Pataisos įsigalioja nuo sausio.
„Esame kaimyninė valstybė su prieš Ukrainą kariaujančia Baltarusija ir Rusija, todėl mūsų žvalgybos irgi turi įgauti tokių stipresnių, didesnių galių tam, kad būtų apsisaugota nuo hibridinių ir informacinių atakų prieš mūsų svarbias valstybines institucijas, tarp jų – prieš mūsų žvalgybos tarnybas“, – prieš balsavimą sakė NSGK narys konservatorius Arvydas Pocius.
Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad pataisose yra ir „socialinė dalis, kuri žvalgybos pareigūnams yra ne mažiau svarbi“, apimanti tikslines atostogas, atostogų trukmę „ir visa kita“.
Įstatymas žvalgybos institucijų teises papildo galimybe gauti informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų atliktas ūkines ir finansines operacijas.
Elektroninių ryšių, skaitmenines paslaugas teikiančių ūkio objektų infrastruktūroje saugumas galės įdiegti technines priemones perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti.
Lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti veiklos metodų neskelbtinumą, bus galima naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.
Taip pat įstatymu įteisinamas draudimas filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš jų ir 200 metrų spinduliu aplink tas teritorijas uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius.
Pakeitimai numato galimybę pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar pavaduotojo paskyrimo į pareigas laikotarpiui juos priimti į tarnybą žvalgybos institucijoje, netaikant amžiaus apribojimų ir atrankos procedūrų.
Dabar vadovai turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras bei įvertinus, ar jie atitinka visus reikalavimus.
Taip pat žvalgybos pareigūnams pridedama kasmetinių atostogų, kurių trukmė nustatoma pagal darbo stažą. Turintiems iki penkerių metų darbo stažą vietoje ligi šios esančių 30 kalendorinių dienų būtų skiriamos 22 darbo dienos, o dirbantys 20 metų ir daugiau vietoje 45 kalendorinių gautų 37 darbo dienų kasmetines atostogas.