Kaip teigė oficialiame aižyklos atidaryme apsilankęs Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Dubravos medelyno kankorėžių aižykla ir pats kankorėžių aižymas yra vienas svarbiausių etapų miškininkystės cikle – būtent čia iš rinktinių šalies medžių kankorėžių išgaunamos kokybiškiausios sėklos, kurios vėliau sėjamos mūsų medelynuose ir taip auginami nauji medeliai šalies miškams įveisti ir atkurti.
Galima teigti, tai yra Lietuvos ateities miškų „gimdykla“, kurioje dominuoja malonus sakų kvapas.
„Dubrava nuo seno yra miškininkystės lopšys. Kažkada ją vadino eksperimentine, bet jau tvirtai, koja kojon, žengė į tą stipriąją praktiką. Šiandien galime pamatyti, kaip Dubravos aižykla, kurioje mūsų miškininkai specialistai duoda reikšmingą pradžią naujo medelio atsiradimui, yra atnaujinta. Nuo projektavimo darbų praėjo 4 metai. Didžiulis žingsnis visai miškininkystei. Turime labai stiprią sėklinę bazę.
Derliaus metais visos sėklos yra surenkamos ir be jokios išimties yra atvežamos čia. Nuo čia prasideda mūsų medžių kelias – kankorėžiai aižomi, sėklos rūšiuojamos bei sandėliuojamos.
Aižykla gyvuoja jau 48 metus, per tą laiką buvo naujinta, tobulinta, tačiau 2022 metais investavome į visišką jos modernizavimą ir šiais metais, galime sakyti, jog turime vieną moderniausių kankorėžių aižyklų Europoje“, – patikino V.Kaubrė, užsiminęs apie projektą, kurį įgyvendinus, dalis sėklų būtų saugoma ir Panevėžyje.
Dubrava nuo seno yra miškininkystės lopšys.
Šitų sėklų sodmenys, pasak jo, auginami tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams.
„Čia yra gimdymo namai. Čia gimsta medžiai, – tūkstančiais, milijonais. Pernai Lietuvoje pasodinome 2 mln. naujų medžių, įveisėme naujų miškų, bet reikia atsodinti ir iškirstus miškus.
Miškų užsodinimą planuojame padidinti – iki 10 mln. medžių kasmet turėtų būti pasodinama. Tad poreikis tokių aižyklų, medelynų yra milžiniškas. Šiemet vien valstybiniuose miškuose apsodinsime apie 800 ha, bet norint Lietuvoje padidinti miškingumą iki numatytų 35 proc., reikia apie 20 tūkst. ha pasodinti kiekvienais metais. Tad kartu su privačių miškų savininkais, ūkininkais, gyventojais, įmonėmis valstybiniai miškai turėtų pasodinti 20 kartų daugiau miško. Tokių aižyklų labai reikia, kad jos paruoštų pakankamą kiekį sodmenų ir sėklų“, – šio statinio reikšmę įvardijo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, Lietuvoje iškertama dukart mažiau medžių nei Latvijoje: mūsų šalyje – 1,1 proc. miškų, Latvijoje – 2,2 proc. Tačiau iškirtus mišką, įsigalioja reikalavimas per 3 metus jį atsodinti. Miškas turi būti ne tik atsodintas, jis turi ir ataugti – ateityje tai bus stebima.
Svarbu, anot ministro, ir tai, kad miškuose nebūtų per didelio žvėrių kiekio – pasodintas medis dažnai nuvalgomas ir pažeidžiamas kanopinių gyvūnų.
Atsiėjo 2,2 mln. eurų
VMU Dubravos medelyno aižykla pastatyta 1975 metais. Laikui bėgant, ji buvo plėtojama, pastatytas priestatas, sumontuota našesnė džiovinimo kamera, įrengta oro pašildymo sistema, panaudojant vandeniu kaitinamus kaloriferius, patobulinti kiti technologiniai įrengimai.
2003 metais prie aižyklos pastatyta patalpa kankorėžių sandėliavimui. 2005 metais sumontuota nauja kankorėžių aižymo, džiovinimo ir nusparninimo linija.
O štai 2023 metų kovo 3 dieną oficialiai atidaryta naujai modernizuota kankorėžių aižykla, kurioje įdiegta kankorėžių valymo įranga su svorio apskaitos kontrole bei šiuolaikiškos patalpos jų sandėliavimui kontroliuojamoje aplinkoje, kurios pagerins kankorėžių laikymo sąlygas, paruošiant kankorėžius aižymui bei sandėliavimui.
Aižyklos modernizacija atsiėjo apie 2,2 mln. eurų. Naujoji įranga veikia jau nuo praėjusių metų gruodžio.
„Modernizuotoje Dubravos medelyno aižykloje kardinaliai pasikeitė technologinių aižymo etapų sparta ir kokybė – tiek sėklų nusparninimas, valymas, tiek kankorėžių ir sėklų džiovinimas.
Įrengtos modernios kankorėžių sandėliavimo patalpos, valymo linija su svorio apskaita, kankorėžių perdirbimo bei sėklų valymo linija, pilnai automatizuota šilumos energijos gavyba, kuriai bus panaudojami išaižyti kankorėžiai. Visi šie technologiniai pasikeitimai sumažins fizinės darbo jėgos poreikius bei žymiai pagerins darbo sąlygas aižyklos darbininkams“, – ekskursijos metu paaiškino VMU Dubravos padalinio vadovas Darius Jankauskas.
Šių metų derlius – negausus
O tų darbuotojų aižykloje – vos du. Tiesa, procesas statinyje nesustoja ištisą parą, tiesiog dalis ciklo vyksta automatizuotai, be žmonių rankų pagalbos.
Šis sezonas nėra pats derlingiausias, tad ir darbų apimtys – ne pačios didžiausios. Spygliuočiai medžiai pramečiuoja ne kasmet – gausiau uždera kas 5-7 metus. Būta atvejų, kai paprastoji eglė 10 metų nederėjo. Tuomet pasitarnauja sėklų saugykla.
„Urėdijos regioniniai padaliniai surinko ir atgabeno 25 tonas paprastosios pušies kankorėžių. Tai nėra gausus derlius. Derliaus metais standartiškai mes išaižome apie 50-70 tonų paprastosios pušies kankorėžių ir apie 150-200 tonų paprastosios eglės kankorėžių“, – pristatė ekskursiją po aižyklą surengęs Vytautas Grunskis, VMU Dubravos medelyno vadovas.
Aižyklos modernizacija atsiėjo apie 2,2 mln. eurų.
Į aižyklą atvežti kankorėžiai (su spygliais ir papildomomis priemaišomis – šakomis, žievėmis) pirmiausiai apdorojami valymo įranga. Atliekama svorio kontrolė.
Tuomet kankorėžiai (po 30 kg) keliauja į džiovinimo spintą, yra sandėliuojami. Sandėlyje galima sutalpinti apie 140 tonų kankorėžių. Čia vyrauja 5-7 laipsniai šilumos, palaikoma 50 proc. drėgmė. Jei sandėlyje būna per sausa, kankorėžis atsidarys ir sėklos išbyrės, jei per drėgna – gali įsimesti pelėsis.
„Vienas iš modernizacijos tikslų – pagerinti sandėliavimo sąlygas. Iki tol saugojome mediniame pastate, nebuvo užtikrinama nei kankorėžių drėgmė, nei temperatūra, nei vėdinimas. Susidurdavome su tam tikromis problemomis. Galėdavo nukentėti sėklų kokybė. Šiandien šie procesai yra visiškai kontroliuojami, galime gauti didesnę išeigą“, – paaiškino V.Grunskis.
Iš 600 kg pašalino 100 litrų vandens
Džiovinimo spintoje paprastosios pušies kankorėžiai džiūva 2-3 paras, eglės – apie parą. Laipsniškai keliant temperatūrą, garinama drėgmė. Ji sukondicionuojama ir pašalinama. Vienoje džiovinimo spintoje telpa apie 600 kg kankorėžių. Iš jų pašalinta net apie 100 litrų vandens.
Tuomet pilnai atsidarę kankorėžiai mechaniškai apdorojami (kratomi ir maišomi) specialiuose aižymo būgnuose. Čia nuo jų atskiriamos sėklos.
„Anksčiau kankorėžiai (be sėklų) būdavo kompostuojami, išpilami arba parduodami. Dabar išaižytus kankorėžius naudojame kaip biokurą tolimesnių kankorėžių šilumos energijos išgavimui, jų džiovinimui bei medelyno administracijos apšildymui. Taip, šiemet esame surinkę ne daug kankorėžių, tad dalį panaudojame ir biokuro smulkintos medienos. Bet jei standartiškai derliaus metais aižysime 100 tonų, aižymo metu visiškai galėsime apšildyti visą kompleksą ir administraciją vien kūrenamais kankorėžiais“, – modernybę įvardijo V.Grunskis.
Vėliau surinktoms sėkloms yra pašalinami sparneliai (nusparninimo būgne sėklos lengvai sudrėkinamos, išbrinksta, tad sparneliai atsiskiria nuo sėklos, tuomet vėjo pagalba sparneliai išpučiami lauk), jos išvalomos (oro pagalba išvalomos dulkės, atskiriamos tuščios, negyvybingos sėklos, pašalinami sakai, žvyras, akmenukai) bei išdžiovinamos iki nustatyto drėgnumo, kad būtų tinkamos laikyti Miško sėklų sandėlyje-šaldytuve.
Saugo apie 8,5 tonos sėklų
Saugykloje sėklos laikomos optimaliomis sąlygomis – palaikomas minus 3 ar 4 laipsnių šaltukas. Saugomos jos ne vienerius metus, kad išlaikytų savo daigumą, gyvybingumą ir kitas sėklai sudygti reikalingas savybes.
Šiuo metu saugykloje saugoma apie 8,5 tonos įvairių medžių sėklų. Tai yra saugus rezervas, kurio reikia sėkmingam miško atkūrimui ir įveisimui. Prieš 20 metų saugota apie 14-15 tonų.
Kam reikalinga saugykla? Medžių derėjimas gamtoje, kaip jau užsiminta anksčiau, nėra kasmet vienodas ir gausus, būna, kad 3-7 metai sėklos nerenkamos. Žinant tai, saugykla padeda išvengti sodmenų krizės.
Saugykloje sėklos susveriamos, paimami mėginiai, kurie pristatomi į Valstybinę miškų tarnybą. Joje nustatoma sėklų kokybės klasė. Gavus sertifikatą ir kokybės pažymą, sėklos yra fasuojamos ir sandėliuojamos šaldytuve.
Senieji įrenginiai, kaip teigė juos (dvi didžiules šachtines aižymo kameras: vienos džiovinimo pajėgumas – 2 tonos, kitos – 5-6 tonos) aprodęs V.Grunskis, vis dar veikia. Jie, tikėtina, bus panaudoti edukacijoms.
„Visos džiovinimo kameros, visa aižymo įranga buvo savadarbė, sukonstruota žmonių, nužiūrėta iš kaimyninių šalių. Vien prie kūrenimo katilų, apšildymo dirbo 4 darbininkai, aižykloje – 6-7 darbuotojai. Visas valdymas buvo rankinis. Dabar katilinėje neturime nė vieno kūriko, ji yra visiškai automatizuota. Džiovinimo procesas dabar trunka 1-2 paras, o tuomet trukdavo 4-5 paras. Buvo sunaudojama daug energijos, kad visiškai atsidarytų kankorėžiai“, – palygino Dubravos medelyno vadovas.
Iš paruoštų genetiškai vertingų sėklų VMU medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, iš kurių apie 30 mln. panaudojama miškų urėdijos valdomiems miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvos ar užsienio pirkėjams.
