Į 15min kreipėsi skaitytojas Tomas, kurio tėvai gyvena Naujatriobių sodų bendrijoje.
Į ją bei kitas aplinkines gyvenvietes, pavienius gyvenamuosius namus veda vienintelis žvyrkelis (jungiasi su istoriniu Senuoju Kauno keliu, prie kurio veikia Zatyšių karjeras, keliantis problemų vietos gyventojams).
Į šį žvyrkelį patenkama iš pagrindinio kelio Jonava–Karmėlava–Kaunas.
„Nebuvo visiškai jokių kalbų apie karjerų atsiradimą. Vieną dieną pamatėme, kad pradeda stumdyti žemes, atvyko sunkioji technika“, – patikino Tomas.
Pasak jo, minėtas žvyrkelis daugelį metų buvo tikrai geros kokybės, tačiau mažiau nei prieš penkmetį pradėjus kasti žvyrą Neries pakrantėje (dabar jau eksploatuojami bent 4 karjerai), jo būklė ėmė sparčiai prastėti.
Juk kasdien žvyrkeliu link karjerų pravažiuoja daugybė sunkiasvorių mašinų.
„Darbo dienomis jie zuja kas 20–30 minučių. Būna, kad net kelios mašinos viena paskui kitą. Žiemą srautas nesumažėja. Šveicarijos seniūno žodžiais, vienintelis laikmetis, kuomet, tikėtina, bus pristabdyta – atlydys. Tačiau ir šiandien, kai vyrauja teigiama temperatūra, sunkiasvorės mašinos toliau važiuoja ir blogina situaciją.
Daugiausia problemų kyla su žvyrkelio pradžia, tik įsukus nuo pagrindinio kelio. Dėl neprofesionaliai supilto ir sustumdyto žvyro toje vietoje nebegali prasilenkti dvi mašinos. Sunkvežimių vairuotojai važiuoja per vidurį, neduoda kelio lengviesiems automobiliams, rodo įvairius pasipiktinimo ženklus.
Ties posūkiais, kai negalima matyti viso kelio (ypač ten, kur vienas gyventojas, saugodamasis nuo dulkių, pasistatė aukštą tvorą), sukeliamos avarinės situacijos – sunkiasvorė mašina staiga išlenda iš už kampo. Jiems, matyt, atrodo, kad bendro naudojimo kelias tapo jų karjero pagrindiniu keliu“, – piktinosi Tomas.
Tvarko taip, kad naudinga būtų tik patiems
Jau kurį laiką dėl šios problemos gyventojai bendrauja su Šveicarijos seniūnu, kreipėsi ir į Jonavos rajono savivaldybę, tačiau iš pastarosios, kaip tikina Tomas, jokio atsako nesulaukta.
Kreiptis į žiniasklaidą jį paskatino 15min aprašyti įvykiai dėl planuojamo smėlio-žvyro karjero Kauno rajone, Virbaliūnų kaime.
Ten verslininkų planams pasipriešino vietos gyventojai, griežtą „ne“ tarė ir Kauno rajono savivaldybė.
Tomas viliasi, kad tai galėtų būti pavyzdys Jonavos rajono savivaldybei – gal ir ją veikti paskatintų viešumas.
Vienu metu, pasak pašnekovo, buvo pasiektas šioks toks laimėjimas – išdygo automobilių svorį ribojantis kelio ženklas, tačiau aplinkiniams gyventojams pradėjus kreiptis į policiją dėl to kelio ženklo nurodymų nesilaikymo, jis iš pradžių buvo uždengtas šiukšlių maišu, o vėliau iš viso panaikintas.
Jiems, matyt, atrodo, kad bendro naudojimo kelias tapo jų karjero pagrindiniu keliu.
Anot Tomo, Šveicarijos seniūnas bando tartis su žvyro karjerų valdytojais, kad šie prižiūrėtų žvyrkelį, tačiau ta jų priežiūra netrunka virsti meškos paslauga.
„Kelias kartais atnaujinamas – kartą ar du per mėnesį, tik problema ta, kad atnaujindami jie užpila smulkų žvyrą, matyt, iš tų pačių karjerų. Toks patvarkymas labiau tarnauja į karjerus lekiančioms sunkiasvorėms mašinoms, nes lengvosios, ypač, kai palyja, pradeda klimpti. Bandoma prašyti, kad užpiltų stambesnį žvyrą ar skaldą, tačiau į pasiūlymus nereaguojama.
Kažkada klausėme seniūno, ar baigus eksploatuoti karjerus, kelias bus sutvarkytas, kokie buvo įmonių įsipareigojimai vietos bendruomenei, prieš suteikiant leidimą kasti žvyrą, tačiau atsakymo neišgirdome. Visi tapome įkaitais situacijos, kuomet eksploatuojant karjerus, kenkiama visų gyventojų gerovei“, – teigė Tomas.
Sunkvežimių tik gausės – numatytos tilto statybos
Šių metų sausį vietos gyventojus pasiekė dar viena „maloni“ žinia, po kurios jie puolė į neviltį.
„Pasak seniūno, kai šalia karjerų, atkarpoje „Šveicarija–Žeimiai“, bus pradėtas statyti didysis „Rail Baltica“ tiltas per Nerį (šiais ar kitais metais), mūsų žvyro kelias taps pagrindiniu keliu į tilto statybų aikštelę. Karjerų valdytojai dar bent bando prižiūrėti žvyrkelį, tačiau kai bus vykdomos nacionalinės svarbos objekto statybos, seniūnas nebeturės galimybių mums pagelbėti.
Kyla didelė baimė, kad vienintelis kelias į namus lengviesiems automobiliams taps visiškai nepravažiuojamas. Ši žinia mums buvo šokas, nes jokios raštiškos informacijos, kuomet vyko tilto projekto svarstymas, mes apie tai negavome“, – patikino Tomas, nesuvokiantis, kaip vienoje vietovėje tvirtinant vieną didelį projektą po kito, nepagalvojama apie logistinius dalykus, neišvystytą kelių tinklą.
Yra sudarę susitarimą
Šveicarijos seniūnijos Naujatriobių kaimo gyventojai naudojasi žvyrkeliu DU-012, į kurį patenkama nuo žvyrkelio DU-008 atkarpos. Minėtuoju DU-008, prasidedančiu nuo kelio A6, kuriuo naudojasi ir karjerus eksploatuojančios bendrovės, Naujatriobių gyventojams tenka važiuoti apie kilometrą iki posūkio į DU-012.
„Esant intensyviam sunkiasvorių mašinų eismui, Šveicarijos seniūnijos balanse esančios žvyro gatvės gadinamos, išmušamos duobės, lietingu periodu kelias tampa nepravažiuojamas, šiltuoju metų laiku labai dulka.
Įvertindama esančią situaciją, atsižvelgdama į gyventojų nusiskundimus, Šveicarijos seniūnija nuo 2019 metų yra sudariusi bendrą smėlio ir žvyro karjerus eksploatuojančių bendrovių – UAB „Karjusta“, UAB „Brolių keliai“, UAB „Tekas“, UAB „Marnera“ – susitarimą: verslininkai, atstatydami kelio dangą, nuolat užveža žvyro ir skaldos ant žvyrkelių, seniūnija prižiūri juos greideriuodama, sudarytas grafikas dėl kelių laistymo“, – 15min informavo Šveicarijos seniūnijos seniūnas Algirdas Paplonskis.
Jo teigimu, Šveicarijos seniūnija, suderinusi su Jonavos rajono savivaldybės saugaus eismo komisija, tonažą ribojančiais kelio ženklais stabdo sunkiasvorių transporto priemonių eismą pavasarinio polaidžio metu ar dėl užsitęsusio lietaus, vengdama peršlampančių kelių deformacijos.
Šveicarijos seniūnijai priklausančiu žvyrkeliu DU-008 naudojasi ir Šalūgiškių, Stašėnų, Bartonių, Salupių kaimų bei sodų bendrijų gyventojai.
15min išsiuntė užklausas visoms seniūno nurodytoms įmonėms, kurios valdo žvyro-smėlio karjerus šalia Naujatriobių, tačiau atsakymų nesulaukta.
Savivaldybė: projektuotojai numatę kelių tinklą
15min pasiteiravo Jonavos rajono valdžios dėl būsimų didžiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį statybų – ar išties projekte nenumatyta kitų kelių, kuriais būtų vykstama į statybvietę.
Kaip patikino Evaldas Utyra, Jonavos rajono savivaldybės atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojas, projektą „Rail Baltica“ vykdančios bendrovės „RB Rail AS“ ir už sekcijos Kaunas–Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakingos Ispanijos kompanijos IDOM atstovai dar pernai vasarą visuomenei pristatė rekomenduojamus projektinius pasiūlymus.
Jonavos rajono savivaldybėje vykusio susitikimo metu gyventojams neva pristatytas globalus „Rail Baltica“ projektas ir jo įgyvendinimo eiga trijose Baltijos valstybėse bei Jonavos rajone esančios atkarpos Šveicarija–Žeimiai projektiniai pasiūlymai, atsakyta į kilusius klausimus.
„Kaip teigė projektuotojai, abipus planuojamos geležinkelio linijos bus įrengiami vietinės reikšmės jungiamieji ir privažiuojamieji keliai, kurie susijungę sudarys bendrą kelių tinklą ir užtikrins ne tik susisiekimą vykstant iš pavienių sodybų į artimiausias gyvenvietes, bet ir visų abipus planuojamos geležinkelio linijos trasos išsidėsčiusių žemės sklypų pasiekiamumą.
Suprojektuotų vietinės reikšmės kelių ilgis Jonavos rajono atkarpoje Šveicarija–Žeimiai sudarys apie 20,3 km. Visi vietinės reikšmės jungiamieji keliai bus pritaikyti žemės ūkio technikai ir projektuojami su žvyro danga“, – tai, kad nauji vietinės reikšmės keliai yra numatyti projekte, patikino E.Utyra.
Tiesa, kol tie nauji numatyti keliai bus įrengti, suprantama, bus naudojamasi esamais keliais.
Anot Jonavos rajono savivaldybės atstovo, už projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ jau paskelbė konkursą tilto per Nerį statybų priežiūros darbams.
Statybas planuojama pradėti 2021 metais.
Dėl kelių paaiškės, kai bus aiškus rangovas
Kaip 15min teigė „LTG Infra“ atstovas spaudai Domas Jurevičius, privažiavimų prie tilto statybvietės schema bus sudėliota tik paaiškėjus konkurso laimėtojui ir jam paruošus projektą.
„Mes dar nežinome, kur bus statybų, sandėliavimo aikštelės, kokiais keliais važinės. Nežinome, kaip jie planuoja organizuoti darbą ir iš kur važinėti. Kol kas negalime atsakyti, ar bus naudojamasi jūsų minėtu žvyrkeliu. Konkursą laimėjęs rangovas padaro darbų programą – tuomet matome, kur ką jis planuoja.
Visuomet stengiamasi organizuoti darbus taip, kad būtų mažiau įtakos vietos gyventojams, bet kartais to išvengti sunku, ypač vasarą, kai sausra, – tuomet dulkės kyla. Tačiau prižiūrime rangovus, skatiname ir žmones mums pranešti „karštąja linija“, jei kyla kokių bėdų dėl mūsų projektų. Gavę signalų, kad rangovai netinkamai elgiasi, kalbamės“, – teigė D.Jurevičius.
Paklaustas, kokioje stadijoje šiuo metu yra tilto per Nerį statybų projektas, jis įvardijo, kad yra paskelbtas konkursas – šiemet planuojama su rangovu pasirašyti sutartį. Tiltas, pasak pašnekovo, turėtų būti pastatytas iki 2023 metų.
Vieta tilto statyboms, anot D.Jurevičiaus, buvo kruopščiai parinkta – čia neva bus daromas mažiausias poveikis tiek gamtai, tiek žmonėms.
Naujasis tiltas, kuris neturės nė vienos atramos vandenyje, nebus pritaikytas pėstiesiems, nes juo važiuosiančių traukinių greitis bus didžiulis, tad ilgiausiu Baltijos šalyse (nusidrieks daugiau nei 1,5 km, tad bus beveik tris kartus ilgesnis už iki šiol ilgiausią Lietuvoje – Lyduvėnų, tiltą) geležinkelio tiltu bus galima grožėtis tik iš toliau.
Naujasis tiltas bus Lietuvoje visiškai naujo 1435 mm pločio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos–Latvijos sienos dalis.
Prieš chaosą kovoja ir žirgyno savininkai
Papildyta kovo 1 dieną 10.31 valandą. Publikavus šį straipsnį, su 15min žurnaliste susisiekė Laisvalaikio ir jojimo paslaugų centro „Viliumai“, ketverius metus vykdančio veiklą šalia minėtų smėlio-žvyro karjerų, savininkė Vilma Chorūnaitė. Ji taip pat panoro išsakyti savo poziciją. Karjerai, anot pašnekovės, žlugdo jos seniai puoselėtą ir pagaliau pradėtą įgyvendinti svajonę. Artimiausias karjeras – iškart už jojimo aikštelės tvoros, su jo eksploatuotojais, pasak V.Chorūnaitės, bendradarbiavimas neįmanomas.
„Esu gavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paramą žirgyno įjkūrimui. Kada rašiau projektą, čia buvo ramus, gražus Neries slėnis. Tai buvo mano viso gyvenimo svajonės įgyvendinimas.
Karjerai pradėjo augti kaip grybai po lietaus jau 2017 metais ir pro pat mano žirgyną nuolat ėmė važiuoti sunkiasvoriai automobiliai. Taip yra žlugdomas mano verslas, kadangi dienos metu jokių treniruočių ar kitų užsiėmimų su vaikais aš vykdyti negaliu dėl vaikų saugumo. Turiu įsipareigojimus NMA ir būtent dėl šios priežasties negaliu jų vykdyti, o tada gresia sankcijos ar baudos“, – problemą atskleidė V.Chorūnaitė.
Centre per metus, anot jos, apsilanko apie 300 žmonių, kurie domisi žirgais, vyksta moksleiviams edukacinės programos, vasaros dienos stovyklos, jaunimas skatinamas aktyviai judėti ir užsiimti savo mėgstama popamokine veikla, vykdomi projektai su neįgaliųjų centrais, LSMU studentams teikiamos pažintinės mokomosios programos, o kur dar nuolatinės pastovios treniruotės vaikams ir jaunimui.
„Ir visa tai griūna, nes iš Jonavos rajono savivaldybės ar Šveicarijos seniūno nesulaukiu jokios pagalbos ar bent jau kažkokio postūmio problemos sprendimui. Raštų prirašyta daugybė ir seniūnijai ir Aplinkos ministerijai ir Geologinei tarnybai, Jonavos rajono savivaldybei, belieka dabar tik Respublikos Prezidentui parašyti.
Turiu krūvą vaizdo medžiagos, kurią taip pat siunčiau ir savivaldybei, ir Aplinkos ministerijai. Dėl saugumo užtikrinimo prašiau savivaldybės, kad pastatytų ženklą, draudžiantį sunkiasvorių automobilių eismą, tai sulaukiau pasiūlymo užsisodinti medžius prie kelio, kad nedulkėtų.
Nors kasdien iš Jonavos rajono savivaldybės žirgyne lankosi vaikai, esant tokiai problemai, nei seniūnas, nei kas iš Jonavos rajono savivaldybės nė karto nebuvo atvykę pasidomėti, kas čia iš tikrųjų vyksta. O vyksta karas su dulkėmis ir sunkiasvoriais automobiliais, o kur dar būsimos geležinkelio statybos. Jau dabar žvyrkelis, einantis pro žirgyną, yra magistralinės reikšmės kelias“, – patikino žirgyno savininkė.
Netrūksta nelaimingų nutikimų
Pasak jos, seniūnas teigia, kad yra sudarytas grafikas: pasikeisdami kelią dėl dulkių turi drėkinti karjerų savininkai. Vieni, pašnekovės teigimu, drėkina, kiti sudrėkina tik po skambučio aplinkosaugininkams, treti aiškina, kad jiems nepriklauso.
„Manau, kad šiuo atveju seniūnija nepajėgi susitvarkyti. Pernai vasarą aplinkosaugininkams, tiek vietiniams, tiek vilniečiams, tikrai skambinau kokius 30 kartų. Ar kas pasikeitė? Tikrai ne“, – piktinosi V.Chorūnaitė.
Žirgų sveikata ir gerovė jai – skausminga tema, kuri, kaip tikina žirgyno šeimininkė, rodos, Jonavos rajono valdžiai neįdomi.
Kas atsakys už mano verslo sužlugdymą? Gal savivaldybė sumokės baudas NMA?
„Žirgai yra jautrūs ir baikštūs gyvūnai, dulkės jų sveikatai labai kenkia, nuolatos yra daromos inhaliacijos tam, kad būtų išvalomi kvėpavimo takai. Triukšmas, keliamas sunkiasvorio transporto, gali net sukelti paniką, o tada žirgas gali bėgti ne nuo paniką sukėlusio objekto, bet į jį. Iki tragedijos labai nedaug.
Vos tik pradėjusi savo veiklą prašiau savivaldybės, kad pastatytų eismą ribojančius ženklus. Atsakymo sulaukiau neigiamo. Buvo mergaitė, kuri, pasibaidžius žirgui dėl sunkiasvorio automobilio, nukrito ir susilaužė ranką. Esu atsakinga už visus žmones, kurie pas mane apsilanko, todėl visi užsiėmimai vyksta tik savaitgaliais ir vakarais, kad išvengtume nelaimingų atsitikimų. O tai reiškia, kad savo veiklą galiu vykdyti tik puse pajėgumo.
Pabandykit įsivaizduoti, kokioje įtampoje man reikia dirbti aikštelėje su 8-9-erių metų vaikais, kai karjero savininkas atidunda dideliu greičiu ir dar signalizuoja specialiai, kad pabaidytų žirgus. Nors bandau dirbti tik savaitgaliais arba vakarais, tačiau karjerų darbo laikas nenuspėjamas. Dirba jie ir iki 22 valandos vakaro, ir savaitgaliais, jei turi užsakymų. Artėja balandis, štai tuomet ir prasideda pats jų darbymetis. Jau nuo 6 valandos ryto nuo miško girdisi, kaip atidunda, atbarška ir sustoja priešais mano žirgyną kolona sunkiasvorių automobilių – 4-6 mašinos – ir laukia, neišjungdami variklių, kada atidarys karjerą.
Apibendrinimui, iš gražaus Neries slėnio neliko nieko. Infrastruktūra išdraskyta, leidimus žvyrui kasti gauna labai lengvai, be jokių įsipareigojimų, net kaimynų nereikia sutikimo.
Kas atsakys už mano verslo sužlugdymą? Gal savivaldybė sumokės baudas NMA? Kas bus ir kas užtikrins saugumą, kai vyks geležinkelio statybos? Tuo metu automobilių srautas bus dar didesnis. Kadangi turiu įsipareigojimų NMA, negaliu žirgyno nei parduoti, nei kitų sprendimų priimti. Manau, kol savivaldybėje ir seniūnijoje nepasikeis valdžia, tol niekas nepasikeis, nes jie per ketberius metus gyventojų ir žmonių labui nepadarė nieko“, – į kokią keblią padėtį pakliuvo, nurodė V.Chorūnaitė.
