Vandens „žydėjimą“ arba eutrofikaciją sukelia spartus melsvabakterių dauginimasis, kurį lemia maistinių medžiagų – fosforo ir azoto – patekimas į vandens telkinius. Jie Baltijos jūrą pasiekia upėmis su nevalytų nuotekų vandeniu ar nuo žemės ūkio laukų.
Net apie 40 proc. fosforo ir 60 proc. azoto į Baltijos jūrą patenka dėl žemės ūkio veiklos. Pasitaikius šiltesniam orui, vanduo „žydi“, taigi, melsvabakterės dauginasi, dar intensyviau. Vandens „žydėjimas“ gali tapti ne tik kliūtimi poilsiautojų maudynėms. Jo metu sumažėjus deguonies kiekiui vandenyje žūsta žuvys, nyksta telkinio biologinė įvairovė, susidaro „mirusios zonos“.
Spręsti vandens „žydėjimo“ problemą turime ir dėl teisinių įsipareigojimų – ES valstybės iki 2020 m. yra įsipareigojusios užtikrinti gerą vandens telkinių būklę ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui. Šios priežastys skatina ieškoti efektyvių problemos sprendimo būdų.
Siekiant išvengti vandens „žydėjimo“ Lietuvoje daug investuojama į išleidžiamų nuotekų valymą, o „žydinčių“ vandens telkinių problema sprendžiama mechaniškai šalinant dugno nuosėdas, pjaunant vandenyje augančią augaliją arba chemiškai surišant perteklinį fosforą nuosėdose. „Tuo tarpu, dažnam vandens telkiniui reikalinga skubi pagalba, – teigia Gamtos tyrimų centro Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijos mokslininkė dr. Judita Koreivienė, – tiesiogiai eliminuoti ,,žydėjimus“ sukeliančius dumblius ir melsvabakteres, kol bus surasti ilgalaikiai sprendimai išsklaidytajai taršai maistmedžiagėmis suvaldyti.“
Europos Sąjungos LIFE programa suteikė galimybę į šią problemą pažiūrėti per žiedinės ekonomikos prizmę. Ar būtų įmanoma šiuos dumblius panaudoti kaip naudingą išteklį?
Ar įmanoma dumblius panaudoti kaip naudingą išteklį?
Jau rugpjūčio 1-ąją startuosiantis Lietuvos LIFE projektas „Dumbliai – ekonomiškai pagrįstų vandens ekosistemų paslaugų dalis“ (AlgaeService for LIFE) bandys atsakyti į šį klausimą. Tarptautinis, mokslines institucijas, verslą ir nevyriausybinę organizaciją suvienijęs projektas, vadovaujamas Gamtos tyrimų centro, siūlys tvarius aplinkosaugos ir ekonominius sprendimus.
Penkerius metus truksiančio projekto metu bus kuriami ir bandomi inovatyvūs prototipai.
Penkerius metus truksiančio projekto metu bus kuriami ir bandomi inovatyvūs prototipai, skirti surinkti dumblių biomasę Kuršių mariose, pasirinktuose Lietuvos ir Lenkijos ežeruose bei upėse, tarp jų Šventojoje, Dubysoje, Simno ežere. „AlgaeService for LIFE surinktą perteklinę dumblių ir melsvabakterių biomasę siekia paversti visuomenei reikalingais produktais, kurie dalinai kompensuos ekologinio serviso kaštus ir sukurs žiedinę beatliekinę, gamtai draugišką technologiją, – sako dr. J. Koreivienė, – Šiuo metu dumblių biotechnologija yra sparčiai besivystanti sritis.“
Dumbliai yra plačiai naudojami biokuro, natūralių trąšų, pigmentų, maisto papildų, kosmetikos, vaistų gamyboje. LIFE projekto metu surinkta biomasė bus testuojama ir vertinama ekonominė grąža pritaikant ją įvairių bioproduktų gamyboje.
Taip pat, planuojama atlikti Gyvavimo ciklo vertinimą (angl. Life Cycle Analysis), kuriuo bus įvertinta dumblių biomasės panaudojimo našta ir nauda aplinkai. „Bus ne tik apibrėžtos vandens telkiniuose surinktos biomasės panaudojimo sritys, bet ir tolesnės galimybės siekiant plėtoti dumblių biotechnologiją Lietuvoje“, – priduria LIFE projekto koordinatorė dr. J. Koreivienė.
ES LIFE programa skatina teikti paraiškas projektams, kurie spręstų pačias įvairiausias Europos Sąjungos aplinkos problemas: 2017 m. finansavimą užsitikrinę Lietuvos projektai taip pat spręs nuotekų dumblo panaudojimo, paukščių buveinių gerinimo ir miesto vandens sistemų tvarumo problemas.
Daug įdomios informacijos apie LIFE projektų rezultatus bei galimybes finansuoti jūsų inovatyvias aplinkosaugos idėjas rasite puslapyje www.lifeprojektai.lt.
Projektą „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ Nr. LIFE14 CAP/LT/000008 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa
