„Tai demokratijos pasireiškimo diena, diena, kai matome, kaip galime derybomis ir dialogu išspręsti ginčus naudojantis gera valia ir supratimu. Tai padaryta tarp tautų, turinčių skirtingus nuomones, požiūrius ir religiją“, – ceremonijoje sakė Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos pirmininkas rabinas Elyokimas Schlessingeris.
Ketvirtadienį Lietuvos sostinėje buvo atidengta žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimo lenta. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo premjeras Andrius Kubilius, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti pareigūnai, užsienio diplomatai, žydų bendruomenės atstovai.
E.Schlessingeris ceremonijoje dėkojo Lietuvos Vyriausybei, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės ambasadoms, sostinės valdžiai ir miestiečiams.
„Tai istorinis įvykis, kada galime prisiminti, jog kažkada Vilnius buvo žydų gyvenimo centras. Ne tik gyvenimo, bet ir mokslo bei mokymosi, kadangi žymiausi torų aiškintojai gyveno Vilniuje. Aš vis dar atsimenu, kad dauguma religinių sprendimų buvo priimti Vilniuje, o vėliau priimti visame pasaulyje“, – kalbėjo devyniasdešimtmetis rabinas.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky teigė, kad nors Lietuvoje žydų yra nepalyginamai mažiau negu prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau „šiandien nepriklausoma Lietuvos valstybė išsaugojo pagarbą ir supratimą žydų tautai“.
„Lietuvos žydų bendruomenės vardu noriu padėkoti visiems, kurie padėjo išspręsti tokį ilgalaikį užsitęsusį ginčą tarp žydų religinės bendruomenės ir valstybės. (...) Bet šiandien aš ypatingai noriu padėkoti Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei, kuri praktiškai įgyvendino tai, ką kai kas nors norėjo labai geranoriškai įgyvendinti teorijoje“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.
Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad Lietuvai pavyko geranoriškai išspręsti ginčus.
„Mes susirinkome čia priminti sau ir ateinančioms kartoms, kad prieš 180 metų čia jau buvo žydų kapinės, svarbios Vilniaus ir viso pasaulio žydų bendruomenei. Dar prieš keletą metų Šnipiškių žydų kapinės buvo aštrių ginčų vieta, tačiau drauge su tarptautine žydų bendruomene Lietuva geranoriškai rado būdų kaip išspęsti tuos ginčus ir deramai pagerbti šitą svarbią vietą“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Už tai šiandien dėkoju Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto Rabinų valdybos pirmininkui rabinui Schlessingeriui ir visiems, kurie atvedė mus į šią pagarbos ir atminimo įprasminimo dieną“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė pažymėjo, kad Vilnius visada garsėjo kaip tolerantiškas miestas, atviras įvairių tautų ir religijų žmonėms, ragino susirinkusius vilniečius ir svečius saugoti šią socialinės darnos tradiciją dabarties pasaulyje.
Ceremonijoje Vilniuje dalyvavo ir JAV valstybės departamento specialioji pasiuntinė ir kovos su antisemitizmu biuro vadovė Hannah Rosenthal.
„Manau, kad yra nuostabu, jog čia stovi premjeras, meras, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir įsipareigoja šio paminklo šventumui ir čia palaidotų žmonių istorijos sujungimui su mūsų ateitimi“, – BNS sakė JAV atstovė.
Ji pridūrė esanti tikra, kad Šnipiškių kapinių atkūrimas dar bus plėtojamas.
Atidengus atminimo lentą ceremonijos dalyviai ir svečiai tylos minute pagerbė painėse palaidotus žmones, rabinas E.Schlessingeris atliko maldą.
Prieš keletą metų kilo skandalas, atsiradus įtarimų, kad nauji komerciniai pastatai kyla senųjų kapinių vietoje. Kapines, kurios yra kitapus Neries upės kranto žvelgiant nuo Pilies kalno, yra išvaliusi sovietinė administracija, bet, anot istorikų, nėra aiškių įrodymų, kad pašalinti visi palaikai.
Reaguodama į pastabas, Lietuvos valdžia 2008 metais vykdyti tyrimų į Lietuvą buvo pasikvietusi ir žydų atstovus. Po tarptautinių tyrimų ir kartografinių ginčų neapibrėžtas kapinių kontūras atgijo pievos pavidalu. Kapinių ribas Vyriausybė patvirtino 2009 metais.
Vyriausybės teigimu, žydai sutiko su Vyriausybės patvirtintomis kapinių ribomis ir neprieštaravo, kad ginčytinoje teritorijoje esantys apartamentai bei Sporto rūmai nebūtų judinami, nors pripažįstama, kad istoriškai jie patenka į kapinių ribas.
Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XVIII amžiuje. Kapinėse buvo ir garsaus išminčiaus Vilniaus rabino Gaono kapavietė.
Ketvirtadienį sostinės Panerių girininkijoje prie Titnago gatvės taip pat vyko 1941 metų liepą nacių sušaudytų Vilniaus gyventojų atminimo pagerbimas. Holokausto aukų atminimui skirtoje ceremonijoje Paneriuose dalyvavo Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Maldas už mirusiuosius sukalbėjo rabinas E.Schlessingeris ir Vilniaus arkikatedros bazilikos kunigas Robertas Šalaševičius.
