Lentos atidengimą stebėjo kelis šimtai žmonių, jie dainavo įvairias patriotines dainas ir skandavo „Noreika, Noreika!“.
Ant naujosios atminimo lentos parašyta: „Šiuose rūmuose 1945–1946 metais dirbo žymus rezistentas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, lietuvių tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika-Generolas Vėtra, sušaudytas 1947 02 26“.
Pasak F.Kukliansky, akcijos organizatoriai nuėjo jėgos keliu, jie primeta savo nuomonę, kaip vienintelę teisingą.
„Tai jau matėme Lietuvoje 1941 metais. Nepaisant Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kritiško požiūrio į J.Noreikos veiklą nacių okupacijos metais, mums per dvidešimt dvejus metus, kol kabėjo ši lentelė, niekada nekilo mintis tiesiog ateiti ir ją nukabinti. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus“, – teigia bendruomenės vadovė.
Ji sako, kad šios dienos įvykiai padarys žalos šalies įvaizdžiui: „Vien rugsėjį Lietuvoje lankysis aukšto lygio delegacijos iš JAV, minėsime Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Nejaugi su šia lentele pasitiksime ir Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus?“
Pasak jos, svarbu, kad valstybės vadovai išsakytų savo vertinimus ir principingą poziciją, o atsakingos Lietuvos institucijos imtųsi visų derančių veiksmų.
„Guodžia nebent tai, kad šiandien, stebėdama šią vadinamąją „akciją“, mačiau tik nedidelę grupę asmenų, tikrai neatstovaujančią visos Lietuvos. Tarp jų nematyti jaunimo, intelektualų. Dar noriu priminti, kad būtent Šiaulių gete buvo įkalinti mano artimieji, kurie iš jo taip ir nebegrįžo. Šią proga norėčiau pacituoti garsų rašytoją Šolom Aleichemą, kurio vardu Vilniuje pavadinta mokykla. Vieną iš savo kūrinių jis pradeda žodžiais: „Kaip gerai, kad esu našlaitis...“. Aš irgi noriu pasakyti: „Kaip gerai, kad esu našlaitė ir mano tėvai nemato, kaip išaukštinamas asmuo, visą jų šeimą pasmerkęs į Šiaulių getą“, – teigiama F.Kukliansky išplatintoje pozicijoje.