Lietuvoje pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia diskusijos dėl karininko Jono Noreikos įamžinimo Lietuvoje.
Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepos mėnesį sostinės centre nuo bibliotekos nuimta lenta J.Noreikai, bet šį mėnesį ji vėl pakabinta.
Per Vilniaus geto likvidavimo metinių minėjimą sostinės centre Rūdininkų aikštėje, Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino, kad demokratija yra neįmanoma „be žygio prieš neapykantą“.
„Aš žiūriu į gausius savo kolegas, patyrusius politikus, (...) partijų vadovus: ar mes galėtumėme leisti savo brandžiai demokratijai rinktis abejotinus istorijos pavyzdžius? Ar mes neturime pakankamai didvyrių?“ – teigė politikas.
„Ar mes neturime gatvių pavadinti (...) dvasios rezistentų ar (žydų) gelbėtojų vardais, kuriais gatvės pavadintos negausiai?“ – tvirtino jis.
Parlamentaras sveikino R.Šimašių nusprendus nuimti J. Noreikos lentą ir ragino jį nesijaudinti dėl per tai nukritusių reitingų.
„Būkime su tais keliais procentais į minusą, bet už žmogiškumą ir prieš neapykantą“, – sakė E.Zingeris.
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius paragino „nepurvinti istorijos didvyriais, kurie nebuvo didvyriais“.
Liūdina gėlės prie Noreikos lentos
Naujausia „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad R.Šimašiaus palankių vertinimų rodiklis nuo 34 proc. liepą smuktelėjo iki 26,5 proc. rugsėjį.
Vilniaus meras pareiškė, kad jį nuliūdino reakcija į lentos nuėmimą.
„Čia susirinko žmonės, kurie mini nekaltų žmonių žudynes, o tuo pat metu 2019 metais nevysta gėlės prie žmonių, kurie dėjo tuos parašus (dėl getų steigimo)“, – teigė R.Šimašius.
J.Noreikos atminimo įamžinimo kritikai pabrėžia, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku karininkas 1941 metais pasirašė raštus dėl žydų perkėlimo į getą ir turto nusavinimo. Beveik visi žydai vėliau buvo nužudyti per Holokaustą.
Jo atminimo įamžinimo rėmėjai akcentuoja, kad vėliau J.Noreika įsijungė į antinacinę veiklą, prisidėjo prie SS legiono steigimo Lietuvoje sužlugdymo, buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Vokietijoje, o pokariu organizavo pasipriešinimą sovietų okupacijai.
1946 metais sovietų karinis tribunolas J.Noreikai paskelbė mirties nuosprendį, jis sušaudytas 1947 metais.
Renginį žydų genocido aukoms atminti aplankęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį sakė, kad protu nesuvokiami įvykiai nepalaužė žydų tautos.
Ministras pirmininkas tvirtino, jog reikia padaryti viską, kad modernioje demokratinėje Lietuvoje nebūtų tautinės nesantaikos kurstymo ar antisemitizmo apraiškų.
„Tai yra mūsų visų moralinė skola toms aukoms, tiems žmonėms, kurie šimtmečius gyveno Lietuvoje, kurie Lietuvą laikė savo tėvyne“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„Amžinojo skausmo obeliskas“
Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną popiet nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo vyko jau tradicija tapęs gyvųjų maršas „Atminties keliu“. Prie memorialo taip pat surengta aukų atminimo ceremonija.
Renginyje dalyvavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sakė, kad Panerių memorialas yra didžiausias žydų genocido Lietuvoje liudininkas.
„Esu čia, Paneriuose, ne pirmą kartą kaip Vyriausybės atstovas, pilietis ar tėvas. Tačiau kiekvieną kartą apima išskirtinis jausmas. Tai praeities beprasmybės ir pagarbos praeičiai akimirka. Paneriai – amžinojo skausmo obeliskas“, – pranešime spaudai cituojamas vicekancleris.
Pasak jo, nužudyti nieko dėti vaikai ir seneliai, sunaikinti Lietuvą kaip savo tėvynę mylėję ir joje kūrę intelektualai.
Vilniaus choralinėje sinagogoje rytą buvo skaitomi genocido aukų vardai.
1994 metais rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, ji skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas.
Tų metų rugsėjį buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.
Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.